Visi mes šiokie tokie teisuoliai , bet ar visi , kaip aš, stengiamės nuvyti mintis ir negalvoti apie mūsų gardaus kepsnio atsiradimo istoriją. Apie gyvūno būtiną priverstinę mirtį .

Mirtis visada negraži . Melas visada viską griaunantis. Visame tame mes esame kasdien ir nuolatos. Aš asmeniškai neturiu jokio noro būti žudiku, bet ir gyventi melo auroje taip pat nenoriu. Tie prieštaravimai , kurie susieti ne tik su šmotmėsiu, bet ir su šeima, su visuomene .

Negalima iškepti kiaušinienės nesumušus bent dviejų kiaušinių . Gyvenime niekas negali išvengti melo ir negali išvengti gyvybės atėmimo proceso . Esame brutalūs visąėdžiai ir turime santykius su lygiai tokiais pat , ne visada draugiškais mums , žmonėmis. Turime būti oriais ir garbingais tam kad liktume žmonėmis. Ką manote apie tai , tik nereikia vegų komentarų nesinori kvailų išvedžiojimų .

Viktoras