RUKLOS SENIŪNIJOS PILIAKALNIO SENIŪNAITIJOS

SENIŪNAIČIO DONATO LIEPIO ATASKAITA UŽ 2022 M.

2023 m. baigiasi keturis metus trukusi seniūnaičio kadencija. Jau netrukus bus nauji Ruklos seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.

Tačiau šiandien supažindinsiu su 2022 metų darbais ir iššūkiais.

2022 m. vyko 6 seniūnaičių sueigos, nors dalies jų nebūtų galima vadinti sueigomis. Kadangi nuolat susidūrėme su seniūnės priešiškumu, negebėjimu bendrauti ir dalykiškai spręsti seniūnijos reikalus. Ne viena sueiga prasidėdavo ir baigdavosi įžeidimais ir užgauliojimais iš seniūnės pusės. Tenka apgailestauti, kad per 3 seniūnės darbo metus, seniūnė nerado bendros kalbos ne tik su manimi, bet ir kitais seniūnaičiais, bendruomenėmis.

Konkurso į seniūno pareigas metu žadėjusi vienyti ir bendrinti miestelio gyventojus ir bendruomenes, tris metus, mano nuomone, veikė priešingai. Deja, 2022 m. seniūnės nekompetencija (o gal tyčiniai veiksmai) pasireiškė ir tiesioginiame jos darbe, tvarkant seniūnijos finansus. Pažymėtina, kad seniūnaičių sueiga nepatvirtino nei vienos seniūnijos metinės veiklos ataskaitos, nes jos buvo pateikiamos nelaiku, netinkamai ir atmestinai.

Dėl Ruklos seniūnijos herbo. Vietoje to, kad įteisintų visiems žinomą ir daugeliui gyventojų tinkamą, per 20 metų naudotą herbą, seniūnė, tenkindama savo vienasmenes ambicijas, nutarė herbą pakeisti. Šis sprendimas nebuvo derintas nei su seniūnaičiais, nei su gyventojais tiesiogiai. Naujo galimo herbo įteisinimui nepritarus ir Savivaldybės tarybai, rezultatas – seniūnijos lėšos - 1000 eurų naujo herbo sukūrimui išleistos netinkamai.

Nei įteisinto herbo, nei pinigų. Vienoje iš sueigų, liepos 25 d. buvo priimtas seniūnaičių sprendimas iš naujo skelbti įstatymus atitinkančią gyventojų apklausą, įtraukiant ir 20 metų naudoto herbo variantą. Praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau iki šiol šis seniūnaičių sprendimas neįgyvendintas, apklausa neparuošta.

Tai ne vienetinis atvejis, kai seniūnė nereaguoja į gyventojų rinktus jų atstovus – seniūnaičius. Daugelis mūsų priimtų sprendimų nėra net svarstomi, nekalbant apie jų įgyvendinimą. Vienas iš tokių, lėšos Jaunimo erdvės sukūrimui. Kiekvienais metais seniūnijoms yra skiriama papildomai 10 tūkst. žvyrkelių remontui. Tačiau Ruklos seniūnijai, seniūnės iniciatyva šios lėšos buvo skirtos Jaunimo erdvės įkūrimui.

Sueigos metu, svarstant šį klausimą, seniūnė idėjų, kaip panaudoti tuos 10 tūkst. neturėjo. Kalbėjo, kad galbūt reikia remontuoti katilinėje esančias patalpas. Seniūnaičiai paprieštaravo, kad šios lėšos būtų naudojamos vos ne avarinio stovio pastatui, kuris yra net nešildomas. Ir priėmė sprendimą lėšas grąžinti žvyrkelių remontui. Tačiau biudžeto eilutėje vis dėl to atsiradus eilutei “Jaunimo erdvės įrengimui”, buvo siūlyta papildoma jaunimo erdvę kurti jau pradėtoje kurti zonoje – sporto aikštyne. Tačiau seniūnė pateikė “staigmeną” ir įkūrė erdvę prie šiukšlyno. Prie žalių atliekų aikštelės, kur kompostuojamos atliekos, pastatė pavėsinę. Šiam nelogiškam ir neūkiškam sprendimui nepritariu ne tik aš, bet ir dauguma seniūnaičių.

2022 m. pradžioje buvome informuoti, kad seniūnija dalyvaus projekte „Žydinti Lietuva“. Seniūnaičių buvo prašoma parinkti vietą naujų želdinių įkūrimui. Numatėme, kad seniūnija pradėtų kurti naują vietą želdiniams, prie Laumės parko esančioje tuščioje teritorijoje. Kad vėliau, tai būtų gražus akcentas įvažiuojantiems į Ruklą. Mūsų žiniomis projektui buvo skirtos lėšos augalų įsigijimui.

Taip pat, organizatoriai nupirko kiekvienai seniūnijai po 4 vazonus, kuriuos seniūnija pastatė taip vadinamame laše. Augalus seniūnijos darbuotojai nupirko, bet seniūnė taip ir nesugebėjo organizuoti jų pasodinimo ir pradėti kurti naujo želdinio. Kai augalų pagailo viešo ūkio specialistui, jis juos pasodino savo nuožiūra. Tik, deja, prabuvę kelis mėnesius tamsiame sandėlyje, jie taip ir neprigijo. Tai ir vėl, nei pradėto kurti naujo želdinio, nei pinigų.

Dėl galimai netinkamai seniūnės naudojamų seniūnijos lėšų, mano žiniomis yra pradėtas tyrimas. Kadangi kitos seniūnaitijos seniūnaičiui, seniūnė pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją apie lėšų panaudojimą.

Taip pat, mano žiniomis, seniūnė 2022 m. neteisėtai išpjovė daugiau nei šimtą medžių Skarulių dvarvietėje. Tuo buvo padaryta žala gamtai, įvertinta 4740 Eur. Savivaldybės administracija aplinkosaugai turėjo geranoriškai atlyginti žalą, tačiau to nepadarė. Todėl aplinkosauga kreipėsi į teismą, kurį, mano žiniomis, Savivaldybė pralaimėjo. Tik klausimas – iš kokių lėšų bus mokama seniūnės padaryta žala gamtai? Ar iš savivaldybės biudžeto, visų mokesčių mokėtojų lėšų?

Taigi, buvo sudėtingi metai bendravimu su seniūnijos valdžia, siūlymų teikimu, bendrų sprendimų ieškojimu. Jokio atgalinio ryšio į seniūnijai teiktus siūlymus nesulaukdavome.

Su pagarba,
Donatas Liepys