O jei taip iš esmės? Štai keletas pavyzdėlių.

Kam visur mokėti grynaisiais, o ne banko kortele?

- Turiu kišenėje 50 € banknotą ir einu su antra puse į restoraną ir sumoku už vakarienę.
Restorano savininkas panaudoja šiuos 50 eurų sąskaitai automobilių plovykloje apmokėti.
Automobilių plovyklos savininkas sumoka už kirpimą pas savo kirpėją.
Šiuos 50€ kirpėja naudoja prekybcentrio kasai.

Po neriboto skaičiaus mokėjimų mano 50-50 banknotas išlieka ta pačia pinigine reikšme. Jis atliko savo paskirtį visiems, kurie jį naudojo kaip mokėjimą, niekur nekilo problemų, o ir bankas ar didysis viską sekantis brolis nesikišo į procesą.

BET nu ok einam skaitmeniniu keliu ..
- Einu į restoraną ir skaitmeniniu būdu atsiskaitau banko kortele,
- mano skaitmeninio mokėjimo kaina, susideda iš sąskaitos restorano savininkui ir skaitmeninio sandorio aptarnavimo išlaidų procentais, yra vidutiniškai 2,5% nuo sumos, o tai sudaro 1,25€ už kiekvieną tolesnę mokėjimo operaciją (kortelių skaitytuvai, ryšys ir kita bankinė infrastruktūra).

(Tai reiškia, kad kiekviena sekanti mokėjimo operacija kainuoja 1,25 €)
- tokios pat išlaidos taikomos ir tada, kai restorano savininkas iš manęs uždirbtais pinigais apmoka sąskaitą skaitmeniniu būdu automobilių plovykloje,

- Plovyklos savininkas sumoka kirpykloje,
- eina sekantys mokėjimai irgi t.t.

Todėl po pirmųjų 36 sandorių iš tų 50€ vertės lieka tik 5€, o likę 45€ tapo banko nuosavybe...
Ačiū visiems skaitmeniniams sandoriams ir mokesčiams!
Be to, debeto kortelės aptarnavimas kasmėnesį vidutiniškai siekia 2,25 € , todėl jūsų 50 € po mėnesio taupymo vertas tik 47,75 €.

Tai su kokiu šėšėliu čia kovojama? Šešėlis yra priedanga bankui susirinkti daugiau pinigų. O didžiajam broliui surinkt visą info apie jus.
p.s. jei vmi bankai ir tt taip nori mus pervest į plastiką tai kokio velnio reik popierinių čekių faktūrų ir tt?

Iš interneto