Tai http://www.jrd.lt/uploads/dokumentai/projektai/es_bedradarbiavimas/Jaunimo%20pr...aita_Jonava.pdf failo html kopija.
Skanuojant žiniatinklį, G o o g l e automatiškai sukuria aptiktų dokumentų html kopijas.Page 1

JAUNIMO PROBLEMATIKOS TYRIMO
JONAVOS SAVIVALDYBĖJE
A T A S K A I T A
Ataskaitą parengė: Jolita Buzaitytė-Kašalynienė
Aušra Kazlauskienė
Ataskaitos atlikimo data: 2010 m. sausio 27 d.Page 2

1. Įvadas
2. Tyrimo metodika
3. Jaunimo problematikos tyrimo Jonavos savivaldybėje duomenų analizė
3.1. Demografinės tiriamųjų charakteristikos
3.2. Mokymasis ir studijos
3.3. Darbas
3.4. Laisvalaikis
3.5. Gyvenimo sąlygos
3.6. Dalyvavimas
3.7. Fizinė ir psichinė sveikata
3.8. Įpročiai ir gyvenimo būdas
3.9. Šeima, draugai, kaimynystė
4. Išvados ir rekomendacijos Jonavos savivaldybei Page 3

1. ĮVADAS
Jaunimo problematikos tyrimas Jonavos savivaldybėje atliktas mokslininkų
grupės: Jolita Buzaitytė-Kašalynienė VU (grupės vadovas), Aušra Kazlauskienė ŠU,
Džiugas Dvarionas VDU, Ilona Jonutytė KU, Odeta Merfeldaitė MRU ir Angelė
Tamulevičiūtė VPU, - Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos užsakymu vadovaujantis tos pačios grupės parengtomis Jaunimo
problematikos tyrimų metodika ir Ilgalaike jaunimo problematikos tyrimų koncepcija.
Tyrimo tikslas – ištirti jaunimo problemas atspindinčių rodiklių būklę jaunimo
politikos Įgyvendinimo srityse:
Mokymasis ir studijos (švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo);
Darbas (darbo ir užimtumo);
Laisvalaikis (laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros);
Gyvenimo sąlygos (apsirūpinimo būstu);
Dalyvavimas (pilietiškumo ugdymo) neformalaus ugdymo?;
Fizinė ir psichinė sveikata (sveikatos apsaugos);
Įpročiai ir gyvenimo būdas (sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto);
Šeima, draugai, kaimynystė (socialinės apsaugos).
Nustatyti jaunimo probleminio/rizikingo elgesio apraiškas.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo atlikimo metodai
Tyrimui buvo naudojami anketinės apklausos (kiekybinis) ir kokybinis apklausos
raštu metodai.
Jaunimo apklausos anketa (Priedas Nr. 1) buvo sudaryta iš 16 klausimų blokų:
šeimos (1-2 klausimai), mokyklos ir mokslų (3-21), darbo (22-35), laisvalaikio (36-40),
draugų (41-44), kaimynystės (45-46), gyvenimo sąlygų (47-53), verslumo (54-56),
dalyvavimo (57-74), Įpročių (75-86), fizinio aktyvumo (87-88), mitybos ir poilsio (89-
92), psichologinės ir fizinės savijautos (93-95), lytinės elgsenos ir šeimos planavimo (96-
104), požiūrio Į save (105), demografiniai rodikliai (106-118).
Atliekant apklausą raštu buvo gilinamasi Į tas pačias temas, kaip ir kiekybiniame
tyrime, siekiant sužinoti kokias problemas jaunimas šiose srityse mato ir kokias problemų
sprendimo būdus numato. Sritys skyrėsi 14-18 metų jaunimo grupei: mokykla,
laisvalaikis, draugai, gyvenama aplinka, aktyvumas/dalyvavimas, žalingi Įpročiai, fizinis
aktyvumas, maitinimasis, psichologinė savijauta, lytiniai santykiai, požiūris Į save; ir 19-
29 metų jaunimui (studijos, darbas, laisvalaikis, draugai, gyvenama aplinka,
aktyvumas/dalyvavimas, žalingi Įpročiai, fizinis aktyvumas, maitinimasis, psichologinė
savijauta, lytiniai santykiai, šeimos planavimas, darna šeimoje, požiūris Į save, gvenimo
sąlygos.
Norint suprasti tai, kaip asmenys aiškina tikrovę, ieško priežasčių, siūlo
problemų sprendimo būdus, apklausta taip, kad jie turėjo galimybę išsakyti savo
terminais (žodžiais). Apklausos raštu metodas leido tiriamiesiems atsiskleisti iki tokio
gylio, kuris padėtų atskleisti jų reikšmių esmę. Page 4

2.2. Tyrimo populiacijos aprėptis
Tyrimo populiaciją sudaro jaunimas nuo 14 iki 29 metų tyrimo metu gyvenantis
Jonavos savivaldybės teritorijoje. Profesinėse mokyklose, aukštojo mokslo ir studijų
Įstaigose studijuojantis jaunimas priskiriamas tai savivaldybei, kurioje yra studijų Įstaiga.
Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Jonavos rajone gyveno 12474
jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, kurie sudarė 24.14 proc. visų gyventojų. Šioje grupėje
buvo 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, o pagal amžiaus grupes buvo 31 proc. 14-18 metų,
34 proc. 19-23 metų, 35 proc. 24-29 metų jaunuolių. Tyrime dalyvavo 58 proc. moterų ir
41 proc. vyrų (1 proc. lyties nenurodė). Pagal amžių tiriamieji pasiskirstė taip: 40 proc.
14-18 metų, 28 proc. 19-23 metų ir 27 proc. 24-29 metų (5 proc. neatsakė). Tai rodo, kad
parametrų pasiskirstymas tyrimo imtyje skiriasi 10-7 proc. nuo parametrų pasiskirstymo
generalinėje visumoje (populiacijoje).
Lyties pasiskirstymo nukrypimus Į moterų pusę galima būtų paaiškinti tuo, kad
moterys labiau buvo linkusios bendradarbiauti su tyrėjais nei vyrai. Amžiaus
pasiskirstymo nukrypimai, galėjo būti nulemti tyrėjų pasirinkto dienos laiko apklausai
vykdyti, darbo dienomis Į butus einama per anksti, dirbantiesiems dar negrĮžus iš darbų.
2.3. Tyrimo atranka
Anketinei apklausai atlikti buvo vykdoma mišri atranka: Jonavos mieste buvo
vykdoma maršrutinė atranka, o kaime netikimybinė tikslinė atranka. Maršrutinės atrankos
kaime buvo atsisakyta dėl tyrimo atlikimui skirto laiko apribojimų, tyrimui Jonavoje
atlikti, duomenims surinkti, perkelti juos Į duomenų bazę, analizuoti ir ataskaitai pateikti,
pagal paslaugos pirkimo sąlygas buvo skirta tiktai 15 darbo dienų.
Maršrutinė atranka yra viena iš tikimybinių atrankos rūšių, ji užtikrina tyrimo
imties reprezentatyvumą. Maršrutinei atrankai vykdyti, naudojantis telefonų knyga,
atsitiktiniu būdu buvo atrikta 50 maršruto pradinių taškų Jonavos mieste. Nuo kiekvieno
pradinio taško buvo užeinama Į kas 5 butą, bute sudaromas gyventojų nuo 14 iki 29 metų
amžiaus sąrašas, apklausiamas gyventojas iš sąrašo, kurio gimtadienio data buvo
artimiausia tyrimo atlikimo datai. Jei šio gyventojo nėra namuose, apklausimas kitas
pagal gimtadienio artimumą ir t.t. Iš kiekvieno pradinio taško apklausti po 10 tiriamųjų.
Atrankai kaime buvo pasinaudota seniūnijų atstovais, jiems perduotos, o vėliau iš
jų surinktos anketos. Nors jiems buvo pristatytos maršrutinės atrankos vykdymo kaime
taisyklės, tačiau tyrėjai nesitiki, kad šių taisyklių buvo laikomasi, tiriamieji kaime buvo
atrasti tikslinės atrankos vykdymo principu, t.y., apklausti tie, kurie atitiko tyrimo
populiacijos požymius.
Kokybinio tyrimo dalyvių imtis buvo sudaryta taikant tikslinę arba kriterijumi
grindžiamą atranką. Sudarant tyrimo imtĮ dalyviams buvo keliami šie kriterijai: 14-18
metų jaunuoliai turėjo būti ne tik pagrindinės, vidurinės ar gimnazijos moksleiviai, bet ir
besimokantys profesinio rengimo centruose, jaunimo mokykloje; gyvenantys tiek mieste,
tiek rajone; 19-29 metų jaunuoliai turėjo būti dirbantys ir nedirbantys; sukūrę šeimas ir
neturintys jų; dalyvaujantys jaunimo organizacijose bei priklausantys neorganizuotai
jaunimo grupei, gyvenantys tiek mieste, tiek ir rajone. Page 5

2.4. Tyrimo imtis ir tiriamieji
Jaunimo apklausai numatytas imties dydis buvo 400 tiriamųjų. Kadangi jaunimo
skaičius savivaldybėse yra didelis (daugiau nei 1000), tai esant tikimybinei atrankai
tyrimo imties didinimas mažai Įtakotų duomenų patikimumą. Ši imtis užtikrina 5 proc.
paklaidą, ir 95 proc. patikimumą.
Apklausos vykdymo metu buvo išdalintos 380 anketų Jonavos mieste ir Žeimių,
Bukonių, Ruklos, Užusalių kaimo seniūnijose, tyrėjams sugrĮžo 305 užpildytos anketos,
duomenų analizei naudota 301 anketa, 4 anketose buvo neužpildyta demografinių
duomenų dalis, todėl jos analizei netiko ir buvo atmestos.
Kadangi tyrimas buvo vykdomas studentų atostogų (VDU) ir sesijos metu, tai Į
atrankinę visumą pateko ir jaunuoliai studijuojantys aukštosiose mokyklose, nors
Jonavoje aukštųjų mokyklų nėra.
Atliekant kokybinĮ tyrimą, buvo apklausta 20 tiriamųjų po 10 iš 14-18 metų bei
19-29 metų amžiaus grupių.
3. JAUNIMO PROBLEMATIKOS TYRIMO JONAVOS SAVIVALDYBĖJE
DUOMENŲ ANALIZĖ
3.1. Demografinės tiriamųjų charakteristikos
Miestas;
76 proc.
Neatsakė;
2 proc.
Kaimo vietovė;
22 proc.
3.1.1. pav. Gyvenama vieta
Tyrime dalyvavo proc. miesto ir proc. kaimo jaunimo. Page 6

40
28
27
5
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
14-18 metų
19-23 metų
24-29 metų
Neatsakė
3.1.2. pav. Amžius
Vyras;
41 proc.
Moteris;
58 proc.
Neatsakė;
1 proc.
3.1.3. pav. Lytis
Tyrime dalyvavo proc. moterų ir proc. vyrų.
12
56
3
5
1
10
11
0
10
20
30
40
50
60
Vedes/ištekejusi
Nevedes/ netekejusi
Išsiskyres/-usi
Gyvenu neregestruotoje santuokoje
Našlys/ našle
Kita
Neatsake
3.1.4. pav. Šeimyninė padėtis
Daugiau nei pusė ( 56 proc.) tiriamųjų buvo nevedę, 12 proc. vedę, 5 proc. gyveno
neregistruotoje santuokoje. Page 7

67
10
3
1
0
18
0
10
20
30
40
50
60
70
Nerurime vaiku
Turime 1 vaika
Turime 2 vaikus
Turime 3 vaikus
Turime 4 ir daugiau vaiku
Neatsake
3.1.5. pav. Turimas vaikų skaičius
Tiktai 14 proc. tyrime dalyvavusių jaunų žmonių turėjo vaikų.
20
13
10
41
8
2
2
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Dirbate
Studijuojate
Studijuojate ir dirbate
Mokotes mokykloje
Nei dirbate, nei mokotes
Ir dirbate, ir mokotes
Kita
Neatsake
3.1.5. pav. Padėtis visuomenėje
Daugiausia (41 proc.) tiriamųjų mokėsi mokykloje, 23 proc. studijavo, 32 proc. dirbo, 8
proc. nei dirbo nei mokėsi.
6
26
26
10
16
6
4
7
0
5
10
15
20
25
30
Pradinis
Pagrindinis
Vidurinis
Profesinis
Aukštasis universitetinis
Aukštasis neuniversitetinis
Kita
Neatsake
3.1.6. pav. Išsilavinimas Page 8

Kadangi 41 proc. tiriamųjų nurodė, kad vis dar mokosi mokykloje, tai klausimas apie
išsilavinimą bus suprastas neteisingai, nes pagal atsakymus tiktai 31 proc. tiriamųjų
turėtų būti mokykloje. Palyginus atsakymus apie išsilavinimą su atsakymais apie
dabartinĮ užsiėmimą, paaiškėjo, kad 21 bendrojo lavinimo ir 4 profesinės mokyklos
moksleiviai nurodė jau turintys vidurinĮ išsilavinimą.
3.2. Mokymasis ir studijos
Mokymasis šiame amžiaus tarpsnyje užima svarbią vietą ir yra daugumos
pagrindinė veikla, be to skiriasi mokymosi mokykloje ir studijų aukštojoje mokykloje
ypatybės, todėl šiai sričiai buvo parinkta daug rodiklių, kuriuos galima suskirstyti Į dvi
grupes. Pirmoji grupė skirta bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose besimokantiems
mokiniams, tai tėvų domėjimasis vaikų mokymusi, mokinių santykiai su mokytojais,
patyčios mokykloje, pamokų lankomumas, pažangumas, mokyklos pasiekiamumas,
galimybė naudotis mokyklos patalpomis ne pamokų metu, profesijos pasirinkimas ir
studijų planai. Antroji rodiklių grupė skirta studijuojantiems aukštosiose (kolegijose ir
universitetuose) mokyklose, tai aukštosios mokyklos studijų programos p asirinkimas,
darbo ir studijų derinimas, studijų planai ateityje.
Tyrime dalyvavo 129 moksleiviai, jie sudarė 43 proc. visos tyrimo imties.
Mokyklos rodikliai skaičiuojami tik šiai tiriamųjų grupei.
Tėvų mokymosi stebėsenos rodiklis – tai suminis rodiklis matuojamas 8
indikatoriais apie tėvų domėjimąsi vaikų mokymosi reikalais ir tėvų bendravimo su
mokykla apraiškas, rodiklis parodo, kiek tėvai yra linkę stebėti, kontroliuoti vaikų
mokymosi procesą, bendrauti ir bendradarbiauti su mokykla vaikų mokymosi srityje.
Tėvų mokymosi stebėsenos rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24, kur 8 reiškia tėvų
(globos namų darbuotojų) stebėsenos/domėjimose vaikų mokymosi procesu ir rezultatais
trūkumą, o 24 reiškia stipriai išreikštą stebėseną, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė
tuo didesnis tėvų domėjimasis mokyklos reikalais ir mokymosi kontrolė.
55
33
12
0
10
20
30
40
50
60
labai žemo ir žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
3.2.1. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tėvų mokymosi stebėsenos rodiklĮ (proc.,
N=129)
Vidutinė tėvų mokymosi rodiklio reikšmė buvo 15.25 ir 54 proc. tyrime dalyvavusių
moksleivių buvo žemiau šios reikšmės. Net 55 proc. tiriamųjų tėvai mažai domisi vaikų
mokyklos reikalais, tai galima paaiškinti tiriamųjų amžiumi, kuo vyresni moksleiviai tuo
mažesnė tėvų kotrolė, tai patvirtina nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp
moksleivių amžiaus ir tėvų stebėsenos rodiklio (k= -0.278, p=0.01). Tačiau nepavyko
nustatyti sąsajų tarp pažangumo ir tėvų mokymosi stebėsenos rodiklių. Page 9

Mokytojų palaikymo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 7 indikatoriais
apie tam tikras palaikymą išreiškiančias patirtis iš mokytojų, kurie rodo, kad tiriamasis
mokosi jĮ palaikančioje, pripažĮstančioje, jam padedančioje mokyklos aplinkoje.
Socialinio palaikymo mokykloje rodiklio reikšmės kito nuo 7 iki 28. Kur 7 reiškia
socialinio palaikymo mokykloje trūkumą, o 28 reiškia stipriai išreikštą mokytojų socialinĮ
palaikymą mokykloje, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo daugiau socialinio
palaikymo tiriamieji sulaukia iš mokytojų.
18
73
9
0
10
20
30
40
50
60
70
80
žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
3.2.2. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mokytojų palaikymo rodiklĮ (proc.,
N=129)
Mokytojų palaikymo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 17.25, 18 proc. tiriamųjų šĮ rodiklĮ
vertino labai žemai ir tik 9 proc. aukštai ir labai aukštai. Tyrimo rezultatai rodo, kad
tyrime dalyvavę moksleiviai savo mokytojus, bendravimą su mokytojais, mokytojų
palaikymą buvo linkę vertinti vidutiniškai, t.y., nei labai blogai, nei labai gerai.
Nustatytos sąsajos tarp mokytojų palaikymo rodiklio ir moksleivių pažangumo,
lankomumo bei Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti problemas rodiklių. Kuo aukščiau
moksleiviai vertino mokytojų palaikymą, tuo aukštesnis jų buvo pažangumas (k=0.337,
p=0.01), geresnis lankomumas (k=-0.211, p=0.01), tuo aukštesnis Įvykių kontrolės ir
gebėjimo Įveikti problemas rodiklis (k=-0.422, p=0.01).
Mokyklos saugumo rodiklis – tai suminis rodiklis matuojamas 9 indikatoriais
apie tam tikrus Įvykius mokykloje, kurie rodo, kad tiriamasis mokosi nesaugioje
aplinkoje, kad joje nepatiria patyčių, pvz., kiti mokiniai užgauliojo, mušė, reketavo,
seksualiai priekabiavo, mokytojai užgauliojo ar mušė (per paskutines 30 dienų).
Mokyklos saugumo rodiklio reikšmės kinta nuo 9 iki 28. Kur 9 reiškia saugumo
mokykloje trūkumą, o 28 reiškia stipriai išreikštą mokyklos saugumą, vadinasi, kuo
didesnė rodiklio reikšmė tuo saugesnė mokykla.
3
36
61
0
0
10
20
30
40
50
60
70
pavojinga
didelė rizika
nedidelė rizika
saugu
3.2.3. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mokyklos saugumo rodiklĮ (proc.,
N=129) Page 10

Mokyklos saugumo rodiklio vidutinė reikšmė 20.19, 37 proc. tiriamųjų buvo žemiau šios
reikšmės, jie pastarąjĮ mėnesĮ mokykloje susidurė su Įvairiais Įvykiais dėl kurių
mokykloje nesijautė saugūs, 3 proc. tiriamųjų tokių Įvykių patyrė labai daug, 36 proc.
pakankamai daug, ir nebuvo nė vieno tiriamojo, kurie būtų nurodę, kad per pastarąjĮ
mėnesĮ mokykloje neĮvyko nieko tokio, kas būtų grėsę jo saugumui, vadinasi, mokykloje
buvo bent jau apšauktas ar užgauliotas.
Buvo nustatytos sąsajos tarp mokyklos saugumo rodiklio ir lankomumo bei
Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti problemas rodiklių. Kuo daugiau Įvykių mažinančių
mokyklos saugumą, tuo daugiau praleidžiama pamokų (Pearson koreliacijos
koeficiantas=-0.258, p=0.01), tuo žemesnis Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti
problemas rodiklis (Pearson koreliacijos koeficiantas=-0.351, p=0.01).
Lankomumo problemų rodiklis – tai suminis rodiklis matuojamas 6
indikatoriais apie dėl Įvairių priežasčių per paskutines 30 dienų praleistas pamokas, kuris
leidžia pamatuoti ar tiriamasis turi lankomumo problemų. Mokyklos lankomumo
problemų rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 28. Kur 6 reiškia lankomumo problemos
nebuvimą, o 28 reiškia stipriai išreikštą mokyklos lankymo problemą, vadinasi, kuo
didesnė rodiklio reikšmė tuo didesnė mokyklos lankymo problema.
90
10
0
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
nėra problemos
rizika problemai
susiformuoti
yra problema
3.2.4. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mokyklos lankomumo rodiklĮ (proc.,
N=129)
Tyrime dalyvavę moksleiviai neturėjo rimtų mokyklos lankomumo problemų, 10 proc.
moksleivių buvo rizikoje problemai atsirasti, lankomumo rodiklio vidtinė reikšmė buvo
9.26, žemiau šios reikšmės buvo 40 proc. tirtų moksleivių. Sąsajų tarp lankomumo ir
pažangumo rodiklių nebuvo nustatyta.
Tyrime dalyvavusių moksleivių pažangumas arba paskutinio semestro pažymių
vidurkis, buvo 7.43.
24
29
26
21
0
5
10
15
20
25
30
35
5-6,5 balo
6,51-7,5 balo
7,51-8,5 balo
8,51-10 baluPage 11

3.2.5. pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal pažangumą (proc., N=129)
Moksleivius pagal pažangumą buvo galima suskirstyti Į 4 panašaus dydžio grupes.
5
65
12
3
5
5
5
0
10
20
30
40
50
60
70
Mokykliniu autobusu
Pesciomis
Tevai nuveža
Viešuoju miesto transportu
Tarpmiestiniu transportu
Kita
Neatsake
3.2.6. pav. Nuvykimo Į mokyklą priemonės (proc., N=129)
Dauguma (65 proc.) tyrime dalyvavusių moksleivių gyveno netoli mokyklos, nes ją
galėjo pasiekti pėsčiomis, dešimtadalĮ (12 proc.) Į mokyklą vežė tėvai, dar dešimtadalĮ
(10 proc.) tarpmiestinis arba mokyklinis autobusai.
90
2
8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Taip
Ne
Neatsakė
3.2.7. pav. Nuvykimo Į mokyklą sunkumų buvimas (proc., N=129)
Didžioji dauguma (90 proc.) moksleivių teigė neturtys sunkumų nuvykti Į mokyklą,
dauguma turinčių sunkumų nuvykti Į mokyklą žymėjo, kad ją pasiekia pėsčiomis.
48
36
63
48
26
0
10
20
30
40
50
60
70
Sporto sale
Aktu sale
Stadionu
Klase/kabinetais
KitaPage 12

3.2.8. pav. Mokyklos patalpos/plotai, kuriais moksleiviai gali naudotis ne pamokų
metu (proc., N=129)
Tyrimo rezultatai rodo, kad Jonavos mokyklos sudaro moksleiviams galimybių naudotis
savo patalpomis ir stadionais po pamokų/ne pamokų metu, dažniausiai buvo minimas
stadionas (63 proc.), tada sporto salė bei kabinetai (po 48 proc.) ir aktų salė (36 proc.).
Domėjimosi būsima profesija rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 7
indikatoriais apie domėjimąsi būsima profesija ir veiksmus leidžiančius ją pasirinkti bei
geriau jai pasirengti, jis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas renkantis būsimą
profesiją. Domėjimosi būsima profesija rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 28. Kur 28
reiškia nesidomėjimą būsima profesija, o 7 reiškia aktyvų domėjimąsi būsima profesija ir
sąmoningą rengimąsi jai, vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo didesnis
domėjimasis ir sąmoningesnis būsimos profesijos pasirinkimas.
39
51
10
0
10
20
30
40
50
60
mažai domisi
vidutiniškai domisi
stipriai domisi
3.2.9. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal domėjimosi būsima profesija rodiklĮ
(proc., N=129)
Net 39 proc. tirtų moksleivių nesidomėjo būsimąja profesija arba domėjosi ja
labai mažai, vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo 16.02.
Nustatytos sąsajos tarp domėjimosi būsimaja profesija rodiklio ir tėvų mokymosi
stebėsenos bei Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti problemas rodiklių. Kuo didesnis tėvų
mokykosi stebėsenos rodiklis tuo aukštesnis moksleivių domėjimosi būsimąja profesija
rodiklis (k=-0.253, p=0.01). Kuo aukštesnis Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti
problemas rodiklis tuo aukštesnis moksleivių domėjimosi būsimąja profesija rodiklis
(k=0.232, p=0.01). Sąsajų tarp amžiaus, pažangumo, lankomumo ir domėjimosi būsimąja
profesija nenustatyta. Vadinasi, domėjimosi būsimąja profesija stiprumui ir rengimosi
būsimai profesijai sąmoningumui turi Įtakos tėvų domėjimasis ir dalyvavimas mokymosi
procese, taip pat moksleivių gebėjimas kontroliuoti Įvykius ir spręsti problemas. Page 13

19
16
21
17
12
10
30
28
44
30
39
36
35
37
36
28
35
29
30
35
19
10
5
5
7
15
12
5
7
8
9
9
8
9
9
0
10
20 30
40
50
60
70 80
90 100
Esu apsisprendęs/-usi kokią profesiją
pasirinksiu
Domiuosi būsima profesija
Pasirinkau dalykus reikalingus būsimai
profesijai/susijusius su būsima profesija
Žinau būsimai profesijai keliamus reikalavimus
Domiuosi situacija darbo rinkoje ir jos poreikiais
Mokykloje konsultavausi su mokytojais/
mokyklos specialistais dėl profesijos
Žinau kur kreiptis dėl profesinio informavimo
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsakė
3.2.10. pav. Būsimos profesijos pasirinkimo Įvairūs aspektai (proc., N=129)
Gautus tyrimo rezultatus nėra lengva interpretuoti, vis tik didžioji dauguma tiriamųjų
buvo linkę rinktis vidutines reikšmes: „sutinku“ ir „nesutinku“, kurios neduoda užtikrinto
teigiamo arba neigiamo atsakymo. Jei žiūrėsime, tik Į užtikrintą teigiamą atsakymą
(visiškai sutinku), tai tiktai kas penktas moksleivis buvo apsisprendęs kokią profesiją
pasirinks, buvo pasirinkęs mokytis dalykus susijusius su būsimąja profesija, šiek tiek
mažiau žinojo būsimai profesijai keliamus reikalavimus ir domėjosi ja. Nors net 30 proc.
tirtų moksleivių nurodė žiną, kur galima kreiptis dėl profesionio informavimo, tačiau tik
10 proc. konsultavosi dėl būsimos profesijos pasirinkimo. Tačiau, jei žiūrėsime, Į tuos
atsakymus, kurie pritaria teiginiams, tai rezultatai bus žymiai geresni, apie pusė tiriamųjų
teigia greičiau žinantys kokią profesiją pasirinks, kokie jai keliami reikalavimai, dalykus
rinkosi pagal būsimą profesiją ir panašiai.
43
16
5
22
2
6
7
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Universitete
Kolegijoje
Profesineje mokykloje
Dar neapsisprendžiau
Niekur
Kita
Neatsake
3.2.11. pav. Mokykla, kurioje toliau ketina mokytis ar studijuoti (proc., N=129) Page 14

Beveik pusė (45 proc.) tirtų moksleivių planuoja toliau studijuoti universitete, dar 16
proc. kolegijoje ir tik 5 proc. profesinėje mokykloje, 2 proc. neketina toliau mokytis iš
viso.
Kokybinio tyrimo metu 14-18 metų jaunuoliai blogą mokinių elgesĮ bei ugdymo
organizavimą Įvardijo kaip pagrindines mokykloje kylančias problemas (3.2.1. lentelė).
3.2.1. lentelė. Pagrindinės problemos, susijusios su mokykla (14-18 metų jaunimo
nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Bendravimo kultūra
, leidžia tik savo draugus>, triukšmavimas>,
Patyčios
<Šaipymasis iš bendraklasių>,
Smurtas
, ,
Elgesys
Žalingi Įpročiai

nesekmė dėl
mokomųjų dalykų

Lankomumas

Krūvio gausa
,
Ugdymo
organizavimas
Taisyklės

14-18 metų jaunimo netenkino bendraamžių elgesys, ypatingai keikimasis,
triukšmavimas, ginčai, kurie rodo bendravimo kultūros stoką, taip pat mokinių patyčios,
smurtas bei žalingi Įpročiai. Jaunuoliai atkreipė dėmesĮ Į savo mokymosi nesėkmes,
pamokų lankomumo problemas, tačiau jiems atrodė, kad mokykloje keliami per dideli
reikalavimai jiems, kad užduodama per daug namų darbų, daug taisyklių ir per trumpos
pertraukos tarp pamokų.
Jaunuolių buvo prašoma pasakyti, kokius kelius jie mato jų pačių Įvardintoms
problemoms spręsti. Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis galima teigti, kad mokinių
situacijos gerinimas mokykloje reiškiasi trimis kryptimis: mokinių elgsenos, ugdymo
organizavimo gerinimu bei švietimo politikos kaita (3.2.2. lentelė).
3.2.2. lentelė. Situacijos susijusios su mokykla gerinimo galimybės (14-18 metų
jaunimo nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Elgsena
Šalinant patyčias
<Įvesčiau tvarką, kad jei iš kokio nors mokinio šaipomasi, jis
tuojau pat turi nueiti iki savo auklėtojos ar socialinės
pedagogės pranešti apie ĮvykĮ>, šalinčiau problematiškus vaikus>, taikyti bausmes, kurios būtų teisingos aukos atžvilgiu>
Aplinkos
sutvarkymas

Kontrolės
mechanizmo
didinimas
mokytojai>,
Lankomumo
problemų šalinimas

Ugdymo
organizavimas
Prioritetas
atostogoms
, , pamokų. Pailginčiau pertraukas. Padaryčiau daugiau atostogų> Page 15

Mokymosi krūvio
mažinimas

Švietimo politika Įstatymų keitimas
sutrumpinant mokymosi laiką>
14-18 metų jaunimo nuomonės raiška nukreipta Į patyčių prevenciją(„Įvesčiau
tvarką, kad jei iš kokio nors mokinio šaipomasi, jis tuojau pat turi nueiti iki savo
auklėtojos ar socialinės pedagogės pranešti apie ĮvykĮ“), kur prioritetas teikiamas šių
veiksmų mažinimui socialiniui pedagogui. Taip pat mokiniai siekia, kad už nusižengimus
būtų taikomos bausmės („padariusiems nusižengimą taikyti bausmes, kurios būtų
teisingos aukos atžvilgiu“) bei norėtų, kad iš mokyklos būtų šalinami problemtiški vaikai
(„Nepriimčiau Į mokyklą arba šalinčiau problematiškus vaikus“).
Anot jaunuolių, esama situacija, susijusi su mokykla, žymiai pagerėtų, jei būtų kitaip
organizuojamas ugdymo procesas. Mokiniams yra svarbi aplinka, kurioje jie mokosi
(„Sutvarkyčiau tualetus, klases“), norėtų mažesnio mokymosi krūvio („Sumažinčiau
pamokų. Pailginčiau pertraukas“) bei daugiau atostogų („Atostogos“, „Atostogos nuo
birželio mėn.“, „Sumažinčiau pamokų. Pailginčiau pertraukas. Padaryčiau daugiau
atostogų“). Jaunuolius ypatingai netenkina esama mokyklos lankomumo padėtis, todėl jie
siūlo šalinti mokinius, kurie nelanko mokyklos („Mokinius, kurie nelanko mokyklos,
išmesti iš mokyklos“). Iš tiesų jaunuolių siūlomi situacijos gerinimo instrumentai yra
drastiški: nuo mokinių šalinimo iš mokyklos iki pedagogų kontrolės („Pasistengčiau, kad
būtų labiau kontroliuojami mokiniai ir mokytojai“, „Kad budėtų tik mokytojai“).
Jaunuolių siūlymai susiję su Įstatymų pakeitimu orientuoti Į trumpesnĮ mokymosi
laiką („Sumažinčiau pamokų. Pakeisčiau kai kuriuos Įstatymus sutrumpinant mokymosi
laiką“).
Nors jaunuoliai Įvardijo mokykloje egzistuojančias problemas, susijusias su
nesėkmingu mokymusi, tačiau nenurodė šios problemos sprendimo galimybių. Galima
teigti, kad jaunuoliai nevisada linkę savo asmenines nesėkmes suabsoliutinti. Smurtui
šalinti mokiniai nenurodė nei vienos galimybės. Galima teigti, kad smurtaujančius
vaikus, jie priskiria prie probleminių vaikų ir siūlo tą pačią priemonę – šalinimą iš
mokyklos.
Tyrime dalyvavo 71 aukštosios mokyklos studentas, rodikliai apie studijas ir
studijų pasirinkimą skaičiuojami tiktai jiems. Aukštųjų mokyklų studentų buvo prašoma
nurodyti veiksnius turėjusius Įtakos jų studijų pasirinkimui, tiriamieji galėjo apsirinkti tris
geriausiai tinkančius veiksnius iš vienuolikos galimų. Page 16

21
24
17
11
3
11
52
27
7
21
7
0
10
20
30
40
50
60
Pagal geografinę studijų vietą (jos artumas
gyvenamajai vietai)
Pagal miesto patrauklumą
Pagal mokymosi Įstaigos prestižą visuomenėje
Pagal tėvų rekomendacijas
Pagal mokytojų rekomendacijas
Pagal draugų/pažĮstamų rekomendacijas
Vadovavausi savo pateis nuomone
Pagal studijų programą
Nežinojau, ką rinktis
Pagal galimybes ateityje Įsidarbinti
Kitur neĮstojau
3.2.12. pav. Studijų pasirinkimo veiksniai (proc., N=71)
Pusė tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų studentų nurodė, kad studijas pasirinko
vadovaudamiesi savo nuomone, tėvų ir draugų rekomendacijos turėjo Įtakos tik kas
dešimtam jaunuoliui. Dar keturi studijų pasirinkimą lėmę veiksniai buvo studijų
programa (27 proc.), miesto patrauklumas (24 proc.), geografinė studijų vieta (21 proc.)
ir galimybė Įsidarbinti ateityje (21 proc.). Taigi Įsidarbinimo galimybė pasirenkant
profesiją buvo svarbi tik 21 proc. studentų.
Studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas
6 indikatoriais apie domėjimąsi būsimomis studijomis/studijų programomis ir veiksmus
leidžiančius jas sąmonongai pasirinkti, jis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas
renkantis būsimas studijas ir universitetą. Studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklio
reikšmės kinta nuo 6 iki 24. Kur 6 reiškia nesidomėjimą būsimomis studijomis, o 24 –
aktyvų domėjimąsi studijų programomis ir universitetų galimybėmis, sąmoningą,
argumentuotą rinkimąsi, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo didesnis domėjimasis
ir sąmoningesnis būsimų studijų pasirinkimas. Page 17

24
59
17
0
10
20
30
40
50
60
70
mažai domėjosi
vidutiniškai domėjosi
stipriai domėjosi
3.2.13. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal domėjimosi būsimomis studijomis
rodiklĮ (proc., N=71)
Kas ketvirtas studentas rinkdamasis studijas nesidomėjo, arba domėjosi labai
mažai studijų programomis ir universitetų teikiamomis galimybėmis, pvz., technine baze,
studijų mainais su užsienio universitetais ir pan.
6
28
27
27
35
24
18
4
18
31
24
17
31
34
21
23
60
27
30
31
17
27
34
49
7
4
10
16
6
6
17
14
8
10
10
9
11
9
10
10
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90 100
Lyginau skirtingu aukštuju mokyklu tu paciu
studiju siulomas programas
Rinkausi aukštaja mokykla ta, kurioje lengva
studijuoti
Domejausi aukštuju mokyklu siulomomis
galimybenis dali studiju vykdyti užsienyje,
klausyti vizituojanciu destytoju paskaitu
Lyginau skirtingu aukštuju mokyklu studiju
kainas
Lyginau skirtingu Lietuvos ir užsienio aukštuju
mokyklu tu paciu studiju kainas
Domejausi aukštuju mokyklu materialine
technine baze, pvz., mokymosi, gyvenimo
salygomis, biblioteku galimybemis ir pan.
Rinkausi aukštaja mokykla pagal jos prestiža
visuomenyje
Domejausi studentu atsiliepimais, ispudžiais
apie studijas ivairiose aukštosiose mokyklose
Visiškai nesutinku
Nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Neatsake
3.2.14. pav. Aukštosios mokyklos pasirinkimo kriterijai (proc., N=71)
Vis tik net 31 proc. aukštosiose mokyklose studijuojančių tiriamųjų buvo linkę sutikti su
teiginiu, kad aukštąją mokyklą pasirinko tą, kurioje lengva studijuoti, o 51 proc. – kad
rinkosi pagal aukštosios mokyklos prestižą. Dauguma buvo linkę sutikti, kad
pasirinkdami aukštąją mokyklą lygino skirtingų mokyklų tų pačių studijų programas(67
proc.) ir kad domėjosi pažĮstamų atsiliepimais apie studijas skirtingose mokyklose (63
proc.). Mažiau studentų rinkdamiesi studijas lygino kainas, domėjosi materialine technine
baze, gyvenimo ir studijų sąlygomis. Page 18

42
47
3
9
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Taip
Ne
Kita
Neatsake
3.2.15. pav. Dirba ir studijuoja (proc., N=71)
42 proc. (31) aukštosiose mokyklose studijuojančių tiriamųjų dirbo.
13
16
48
7
16
0
10
20
30
40
50
60
Taip
Dirbu panašu darba i busima specialybe
Dirbu darba, nesusijusi su studijuojama
specialybe
Kita
Neatsake
3.2.16. pav. Dirba darbą atitinkantĮ studijuojamą profesiją (proc., N=31)
Tiktai 13 proc. dirbančių ir studijuojančių tiriamųjų dirbo darbą atitinkantĮ būsimą
studijuojamą dalyką (būsimą profesiją), dar 16 proc. dirbo panašų darbą Į būsimą
profesiją.
Buvo prašoma nurodyti, kaip dirbantiems studentams sekasi derinti darbą ir studijas.
39
42
0
0
3
16
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Gerai sekasi
Sunkiai sekasi
Nesiseka
Visiškai nesiseka
Nežinau
Neatsake
3.2.17. pav. Darbo ir studijų derinimo sėkmė (proc., N=91)
Tiriamieji pasiskirstė Į dvi labai panašaus dydžio grupes, vienai gerai (39 proc.) sekėsi
suderinti darbą ir studijas, o kitai – sunkiai (42 proc.). Page 19

Darbo ir studijų derinimo problemų rodiklis – tai suminis rodiklis matuojamas
6 indikatoriais apie Įvairias problemas kylančias derinant darbą ir studijas, kuris leidžia
Įvertinti problemų kylančių dėl darbo ir studijų derinimo lygĮ. Darbo ir studijų derinimo
problemų rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 18. Kur 6 reiškia darbo ir studijų derinimo
problemų nebuvimą, o 18 reiškia stipriai išreikštas darbo ir studijų derinimo problemas,
vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo didesnės darbo ir studijų derinimo sukeliamos
problemos.
65
30
5
0
10
20
30
40
50
60
70
nėra problemų
rizika problemoms
susiformuoti
žymios problemos
3.2.18. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo ir studijų derinimo problemų
lygĮ rodiklĮ (proc., N=31)
Vis tik 30 proc. dirbančių studentų patiria Įvairių problemų susijusių su darbo ir studijų
derinimu ir dar 5 proc. šios problemos yra stipriai išreikštos.
26
47
17
37
49
0
37
38
54
40
43
0
37
15
29
23
9
17
0
0
0
0
92
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Nukenčia mano studijų
rezultatai
Pablogėjo sveikata
Trūksta miego
Sunku paskaitų metu
susikaupti
Nukenčia mano darbo
rezultatai
Kita
Man netinka
Šiek tiek tinka
Man tinka
Neatsakė
3.2.19. pav. Darbo ir studijų derinimo sunkumai (proc., N=31)
Tyrimo rezultatai rodo, kad dirbantys studentai susiduria su Įvairiais studijų derinimo
sunkumais, kenčia studijų ir darbo rezultatai, trūksta miego, sunku susikaupti. Vis tik
daugiau yra linkusių sutikti, nukenčia studijų (64 proc.), mažiau – kad darbo rezutatai (52 Page 20

proc.).Taip pat miego trūkumą (83 proc.) pastebi daugiau dirbančių studentų nei
sveikatos pablogėjimą (53 proc.).
19
7
10
0
7
23
13
29
19
0
19
36
26
32
3
16
23
13
26
3
23
23
23
23
87
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Ketinate studijas tęsti toje pačioje srityje Lietuvoje
Ketinate studijas tęsti toje pačioje srityje užsienyje
Ketinate studijas tęsti, tačiau kitoje srityje Lietuvoje
Ketinate studijas tęsti kitoje srityje užsienyje
Kita
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsakė
3.2.20. pav. Planai baigus studijas (proc., N=71)
Vis tik dauguma studijuojančių tiriamųjų ketina toliau tęsti studijas Lietuvoje arba
užsienyje, tik 7 proc. prie kita nurodė, kad toliau baigę studijas ketina dirbti. Užsienyje
turi ketinimų studijuoti 39 proc. tiriamųjų ir daugiau studentų buvo linkę studijas tęsti
toje pačioje srityje, nei ją keisti.
Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis 19-29 metų jaunimas pagrindinėmis
problemomis, susijusiomis su studijomis Įvardija studijų prieinamumą bei studijų kokybę
(3.2.3. lentelė).
3.2.3. lentelė. Pagrindinės problemos, susijusios su studijomis (19-29 metų jaunimo
nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Kaina
šiais laikais prieinami>, valstybinių egzaminų>, neatitinka kokybės>, labai brangios studijos>, finansinės pusės...>
Valstybiniai
egzaminai
,
mokykliniai egzaminai>
Studijų
prieinamumas
Informavimas
sunku susigaudyti naujoje sistemoje; nuolatinė Įstatymų
kaita sąlygoja neužtikrintumą>
Studijų kokybė
, pateikimas ganėtinai slidus. Nepakankamai paaiškinama>,
<...taip pat kai kurių dėstytojų kompetentingumas ir Page 21

objektyvumas>
19-29 metų jaunimo netenkina studijų finansavimas („Mokytis, studijuoti daug
kainuoja, ne visiems mokslai šiais laikais prieinami“, „Pagrindinė problema –
finansavimas, labai brangios studijos“). Jaunuolių taip pat netenkina valstybinių
egzaminų organizavimas.
Kaip problemą Įžvelgė ir studijų kokybę, kuri reiškiasi per dėstytojų
kompetentingumą, objektyvumą, kainos ir kokybės santykĮ („Mokslas brangus, o kaina
neatitinka kokybės“, „...taip pat kai kurių dėstytojų kompetentingumas ir objektyvumas“).
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis galima teigti, kad jaunuoliai situaciją,
susijusią su studijomis siūlo gerinti trimis kryptimis: studijų prieinamumo, kokybės
gerinimo, mokykloje esančios sistemos kaitos (3.2.4. lentelė).
3.2.4. lentelė. Situacijos, susijusios su studijomis gerinimo galimybės (19-29 metų
jaunimo nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Studijų
prienamumas
Kaina
, mokslą...>,
Informavimas
informavimo, konsultavimo studijų klausimais sritĮ>
Valstybiniai
egzaminai
kiekvienas galėtų pasirinkti>
Palankios sąlygos
Į aukštąją ir joje studijuoti norimą dalyką>
Studijų kokybė
, tinkamiausius sąlygas studijuoti. Atsižvelgčiau Į studentų
poreikius, jų problemas>
Mokykloje
esančios sistemos
kaita
laikymą>
19-29 metų jaunimo elgsenos raiška nukreipta Į kainų už stusijas mažinimą
(„Sumažinčiau studijų kainas“, „Padaryčiau nemokamą mokslą...“, „Muščiau“ studijų
kainas“). Taip pat jaunuoliai siūlo vykdyti informavimą ir konsultavimą apie būsimas
studijas („suburčiau komandą, kuri būtų atsakinga už jaunimo informavimo,
konsultavimo studijų klausimais sritĮ padariusiems nusižengimą taikyti bausmes, kurios
būtų teisingos aukos atžvilgiu“) bei norėtų, kad būtų Įvedami egzaminai aukštosiose
mokyklose („padaryčiau mokyklinius ir valstybinius egzaminus, kad kiekvienas galėtų
pasirinkti“).
Anot jaunuolių, esama situacija, susijusi su studijomis, žymiai pagerėtų, jei būtų
tobulinama studijų kokybė. Jaunuoliams yra svarbi programų apimtis, sąlygos, tai, kaip
atliepia jų poreikius, kaip sprendžiamos jų problemos („muščiau... programų apimtis“,
„sudaryčiau pačias tinkamiausius sąlygas studijuoti. Atsižvelgčiau Į studentų poreikius, jų
problemas“). Jaunuolius ypatingai netenkina esama mokyklos sistema, todėl jie siūlo
panaikinti profiliavimą, sugriežtinti egzaminų laikymą.
3.3. DarbasPage 22

Jaunimas gali pradėti dirbti nuo 16 metų, todėl darbo ir užimtumo sritis šiame
tarpsnyje taip pat yra svarbi, nes ji užtikrina sėkmingą perėjimą Į savarankišką gyvenimą.
Šios srities rodiklius galima skirti Į keletą grupių. Pirmoji grupė skirta visiems
dirbantiems, išsiaiškinti darbo stažą, darbo pobūdĮ (116), ar dirba pagal specialybę, jei
nedirba, tai kodėl, kaip pasirinko profesiją bei pasirinkimą Įtakojusius veiksnius,
darbdavio sudaromas sąlygas kelti kvalifikaciją, ketinimus keisti darbą, verslumą ir
nuomonę apie verslumo skatinimo politiką. Antroji grupė skirta dirbantiems tačiau
ketinantiems keisti darbą, išsiaiškinti kodėl ketina keisti darbą, migracijos Į kitus miestus
ir šalis ketinimai, užsienio migracijos priežastis. Trečioji skirta nestudijuojantiems ir
neturintiems darbo, išsiaiškinti kiek laiko nedirba, kodėl nedirba (117), kiek laiko nedirba
(118), kiek laiko dirbo paskutinėje darbovietėje, kaip ieškojo darbo ir kokĮ darbą sutiktų
dirbti.
Beveik trečdalis (32 proc.) tiriamųjų tyrimo metu dirbo, 20 proc. tiktai dirbo, 10
proc. dirbo ir studijavo ir 2 proc. dirbo ir mokėsi. Tyrime dalyvavo 91 (32 proc.) dirbantis
tiriamasis.
4
2
1
62
18
2
0
10
20
30
40
50
60
70
dirba 1 darbovietėje ir
papild uždarb
dirba keliose
darbovietėse
dirba nelegaliai
atsitiktinius darbus
pilną darbo dieną
nepilną darbo dieną
3.3.2. pav. Dirbo apimtys ir pobūdis (proc., N=91)
Dauguma (62 prc.) dirbusių tiriamųjų dirbo vienoje darbovietėje pilną darbo
dieną, 6 proc. turėjo didelĮ darbo krūvĮ, nes dirbo ne vienoje darbovietėje arba papildomai
uždarbiavo, tik 1 proc pripažino, kad dirba nelegaliai, dar 20 proc. turėjo nedidelĮ darbo
krūvĮ, nes dirbo nepilną darbo dieną arba atsitiktinius darbus. Page 23

35
54
2
9
0
10
20
30
40
50
60
Taip
Ne
Kita
Neatsake
3.3.3. pav. Dirba pagal specialybę (proc., N=91)
Dirbančių tiriamųjų grupėje buvo tik 35 proc. tiriamųjų, kurie dirbo pagal Įgytą arba
studijuojamą specialybę.
7
7
17
23
10
37
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Darbas pagal specialybe butu mažiau
apmokomas
Darbas pagal specialybe man neidomus
Pradejau dirbti ne pagal specialybe dar
studijuodamas
Neradau darbo pagal specialybe
Kita
Neatsake
3.3.4. pav. Darbo ne pagal specialybę priežastys (proc., N=91)
Dažniausiai dirbantys ne pagal specialybę, nurodė, kad negalėjo rasti darbo pagal
specialybę (23 proc.) arba dar studijuodamas pradėjo dirbti ne pagal specialybę (17
proc.).
Sąmoningumo renkantis profesiją rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6
indikatoriais apie domėjimąsi būsima profesija ir veiksmus leidusius ją pasirinkti bei
geriau jai pasirengti, jis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas renkantis
profesiją. Sąmoningumo renkantis profesiją rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 24. Kur 6
reiškia nesidomėjimą būsima profesija ir sąmoningumo trūkumą, o 2 4 reiškia aktyvų
domėjimąsi būsima profesija ir sąmoningą rengimąsi jai, vadinasi, kuo didesnė rodiklio
reikšmė tuo didesnis domėjimasis ir sąmoningesnis būsimos profesijos pasirinkimas. Page 24

19
64
17
0
10
20
30
40
50
60
70
mažai domėjosi
vidutiniškai domėjosi
stipriai domėjosi
3.3.5. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sąmoningumo renkantis profesiją rodiklĮ
(proc., N=91)
Tyrimo rezultatai rodo, kad tik 17 proc. tiriamųjų sąmoningai rinkosi būsimą profesiją,
domėjosi jai keliamais reikalavimais, Įsidarbinimo galimybėmis, konsultavosi su tėvais ir
mokytojais ir pan., o 19 proc. domėjosi būsima profesija labai mažai. Šio rodiklio
pasiskirstymas labai panašus Į analogišką studijuojančių jaunuolių studijų pasirinkimo
sąmoningumo rodiklio pasiskirstymą, tačiau skiriasi nuo analogiško moksleivių
domėjimosi būsima profesija rodiklio pasiskirstymo, moksleivių tarpe mažai
besidominčių būsimąja profesija buvo dvigubai daugiau. Vadinasi, dabartinė moksleivių
karta mažiau domisi ir mažiau sąmoningai renkasi būsimą profesiją.
19
9
25
12
24
19
34
33
48
30
34
24
25
40
14
41
23
41
14
11
5
11
12
10
6
6
7
5
6
6
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90 100
Dar mokykloje apsisprendžiau, kokią profesiją
pasirinksiu
Domėjausi būsima profesija, jai keliamais
reikalavimais
Mokykloje konsultavausi su mokytojais/ kitais
specialistais dėl profesijos pasirinkimo
Rinkdamasis profesiją domėjausi Įvairiomis
profesijomis ir Įsidarbinimo po studijų
galimybėmis
Dalykus mokykloje rinkausi pagal būsimą profesiją
Tariausi su tėvais dėl profesijos pasirinkimo
Visiškai nesutinku
Nesutinku
Sutinku
Visiškai sutinku
Neatsakė
3.3.6. pav. Būsimos profesijos pasirinkimo veiksniai (proc., N=91)
Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbesni pasirenkant būsimą profesiją yra mokytojai ir kiti
specialistai (73 proc.) nei tėvai (43 proc.). Tačiau tiktai 53 proc. tiriamųjų buvo linkę
sutikti su teiginiu, kad dar mokykloje apsisprendė, kokią profesiją pasirinks. Palyginus Page 25

nedaugelis domėjosi Įvairių profesijų Įsidarbinimo galimybėmis ir būsimai profesijai
keliamais reikalavimais (po 42 proc.).
18
18
13
10
3
27
38
35
24
7
27
21
31
31
2
22
17
17
25
5
6
6
4
10
82
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Įsidarbinimui didžiausios Įtakos turėjo baigta
aukštojoje/profesinėje mokykloje Įgytas išsilavinimas,
kvalifikacija
Įsidarbinimui didžiausios Įtakos turėjo asmeninės
pažintys
Įsidarbinimui didžiausios Įtakos turėjo darbo patirtis
Įsidarbinimui turėjo Įtakos užsienio kalbos mokėjimas
Kita
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsakė
3.3.7. pav. Įsidarbinimui didžiausią Įtaką turėjo (proc., N=91)
Daugiausia (56 proc.) dirbančių tiriamųjų buvo linkę sutikti, kad didžiausią Įtaką
Įsidarbinant turėjo asmeninės pažintys, 48 proc. – darbo patirtis ir 45 proc. – Įgytas
išsilavinimas ar kvalifikacija.
28
12
30
23
32
29
7
32
3
4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Darbdavys man sudaro reikiamas sąlygas mokytis/kelti
kvalifikaciją
Darbdavys apmoka(iš dalies apmoka) mano mokslus
(kvalifikacijos tobulinimosi kursus)
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsakė
3.3.8. pav. Darbdavio sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją (proc., N=91)
Daugiau nei pusė (58 proc.) tiriamųjų buvo linkę sutikti su teiginiu, kad darbdavys sudaro
sąlygas kelti kvalifikaciją, o 35 proc. buvo linkę sutikti, kad darbdavys apmoka (iš dalies
apmoka) mokslus arba kvalifikacijos kėlimo kursus. Page 26

28
3
2
1
1
9
57
0
10
20
30
40
50
60
Esate samdomas darbuotojas
Turite savo versla
Dirbate pagal verslo lidijima
Užsiimate individualia veikla
Esate ir samdomas darbuotojas ir turite versla
Kita
Neatsake
3.3.9. pav. Darbinis statusas (proc.)
Didžioji dauguma (28 proc.) buvo samdomi darbuotojai, ir tik 3 proc. turėjo savo verslą.
7
24
1
0
1
1
5
62
0
10
20
30
40
50
60
70
Nepilna darbo diena
Pilna darbo diena
Atsitiktinius darbus
Dirbate nelegaliai
Dirbate keliose darbovietese
Dirbate vienoje darbovieteje ir dar papildomai
uždarbiaujate
Kita
Neatsake
3.3.10. pav. Darbo krūvis
Tiktai 2 proc. tiriamųjų dirbo papildomą darbą, 24 proc. dirbo pilną dieną ir 7proc. –
nepilną darbo dieną. Page 27

14
9
17
10
2
30
24
30
34
8
48
59
48
47
2
8
8
5
9
88
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Ketinate keisti darbą tame pačiame mieste
Ketinate ieškotis darbo kitame mieste
Ketinate mokytis/tęsti mokslus
Ketinate važiuoti užsidirbti Į užsienĮ
Kita
Man tinka
Šiek tiek tinka
Man netinka
Neatsakė
3.3.11. pav. Ketinimai keisti darbą ar mokytis, migracijos ketinimai (proc., N=91)
Beveik pusė tiriamųjų neketina keisti darbo, miesto ar šalies dėl darbo, neketina mokytis.
Tačiau kita pusė dirbančių tiriamųjų būtų linkę keisti darbą tame pačiame mieste (44
proc.), arba važiuoti Į užsienĮ (44 proc.), kiek mažiau buvo sutinkančių vykti dirbti Į kitą
miestą (33 proc.).
18
10
32
7
9
0
0
5
10
15
20
25
30
35
Šiame darbe nematau karjeros perspektyvu
Noriu idomesnio darbo
Noriu didesnio darbo apmokejimo
Siekiu geresniu darbo salygu
Noriu patobulinti kvalifikacija
Kita
3.3.12. pav. Noro keisti darbą priežastys (proc., N=91)
Dažniausiai minima noro keisti darbą priežastis buvo didesnis atlyginimas (32 proc.),
antra pagal pasirinkimo dažnumą priežastis buvo karjeros perspektyvos trūkumas (18
proc.) (buvo galima pasirinkti iki dviejų atsakymo variantų). Page 28

19
10
8
1
0
2
0
68
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Didesnės galimybės
pasirinkti darbą
Negaliu rasti darbo savo
gyvenamojoje vietoje
Dabartinėje gyvenamojoje
vietoje nuobodu, norisi
intensyvesnio kultūrinio
gyvenimo
Geresnės salygos
užtikrinti vaikams
kokybišką mokymąsi
Geresnės vaikų priežiūros
paslaugos
Pokyčiai
šeimje(skyrybos/vedybos,
vyro/žmonos darbo vietos
kaita)
Kita
Neatsakė
3.3.14. pav. Planų ieškotis darbo kitame mieste motyvai (proc., N=91)
Vis tik dažniausiai nurodoma migracijos Į kitą miestą priežastis yra didesnės galimybės
susirasti ar pasirinkti darbą.
Šiuo metu dirbančių tačiau planuojančių važiuoti dirbti Į užsienĮ tiriamųjų buvo
prašoma nurodyti ne daugiau kaip dvi šių ketinimų priežastis (iš dešimties pateiktų). Page 29

8
9
17
6
3
4
1
0
0
0
4
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Lietuvoje nematau karjeros perspektyvu
Sunku rasti darba
Užsienyje galima uždirbti daugiau pinigu
Kitose šalyse geresnes darbo salygos
Siekiu igyti vakarietiškos darbo kulturos
Noriu patobulinti kalba
Noriu pakeliauti po šali
Noriu geresniu socialiniu garantiju
Draugas/drauge/vyras/ žmona yra emigraves/-
usi
Planuoju susituokti su užsienieciu
Kita
3.3.15. pav. Galimo išvykimo dirbti užsienyje priežastys (proc., N=91)
Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausia priežastis vykstant dirbti Į užsienĮ vis tik yra
galimybė užsidirbti daugiau pinigų (17 proc.), kitos dvi priežastys buvo sunkumai rasti
darbą (9 proc.) ir karjeros galimybių Lietuvoje trūkumas (8 proc.). Vadinasi, priežastys
yra tiktai ekonominės.
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek jaunų žmonių turi savo verslą,
dalyvauja verslo vystyme.
1
3
3
5
11
51
26
0
10
20
30
40
50
60
Taio, vadovauju savo verslo veiklai
Esu verslo partneris
Dalyvauju šeimos versle
Bandžiau save versle, bet nepavyko
Planuoju pradeti versla
Kita
Neatsake
3.3.16. pav. Dalyvavimas versle (proc.)
Versle dalyvauja 7 proc. tyrime dalyvavusių jaunuolių, 5 proc. bandė savo jėgas versle,
bet nesėkmingai, dar 11 proc. turi planų pradėti savo verslą. Page 30

16
66
19
0
10
20
30
40
50
60
70
Taip
Ne
Neatsake
3.3.17 pav. Susipažinimas su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje (proc.)
Tik 16 proc. tiriamųjų pažymėjo, kad jie yra susipažinę su verslumo skatinimo politika
Lietuvoje, t.y., panašiai tiek kiek yra dalyvavusių verslo vystymo veikloje.
5
22
53
21
0
10
20
30
40
50
60
Taip
Ne
Nežinau
Neatsake
3.3.18 pav. Lietuvoje sudarytos sąlygos jauniems žmonėms pradėti ir plėtoti verslą
(proc.)
Tiktai 5 proc. tiriamųjų manė, kad Lietuvoje yra sudarytos sąlygos jauniems žmonėms
pradėti ir plėtoti savo verslą, o 22 proc. – su tuo nesutiko.
Tyrime dalyvavo 8 proc. (24) jaunuolių, pažymėjusių, kad jie niekur nedirba ir
nesimoko, 88 proc. šių jaunuolių gyveno mieste, 80 proc. buvo 18-25, likę – 26-29 metų
amžiaus, 67 proc. moterų, 17 proc. turėjo vieną ar du vaikus, 8 proc. turėjo pagrindinĮ, 30
proc. vidurinĮ, 37 proc. profesinĮ ir likusieji 25 proc. aukštąjĮ išsilavinimą. Page 31

6
3
8
0
13
70
0
10
20
30
40
50
60
70
80
negaunate Jus tenkinancio darbo
Esate vaiko priežiuros atostogose
Nerandate jokio darbo
Slaugote serganti giminaiti
Kita
Neatsake
3.3.19. pav. Nedarbo priežastys (proc., N=301)
25
33
33
8
0
0
5
10
15
20
25
30
35
Iki 6 menesiu
Nuo 6 menesiu iki 1
metu
Nuo 1 iki 3 metu
Neatsake
Virš 3 metu
3.3.20. pav. Nedarbo trukmė (proc., N=24)
Pagal nedarbo trukmę nedirbantys ir nesimokantys tiriamieji pasiskirstė Į tris beveik
vienodas grupes: iki 6 mėnesių nedirbo 25 proc., nuo 6 mėnesių iki metų nedirbo 33
proc., ir nuo metų iki trijų 33 proc.
42
25
8
4
21
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Iki 1 metų
1-3 metus
3-5 metus
Virš 5 metų
Neatsakė
3.3.21. pav. Laikas išdirbtas paskutinėje darbovietėje (proc., N=24) Page 32

Daugiausia nedirbančių ir nesimokančių tiriamųjų (42 proc.) nurodė, kad paskutinėje
darbovietėje išdirbo tiktai iki metų, tai rodo, mažą darbo patirtĮ, arba didelę darbuotojų
kaitą. Dar 25 proc. paskutinėje darbovietėje išdirbo nuo vienerių iki trejų metų.
Tiriamųjų buvo prašoma pažymėti visus jų naudotus darbo paieškos būdus.
88
8
79
54
67
21
4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Per darbo birža
Per jaunimo darbo centra
Internete per darbo skelbimus
Laikraštyje per darbo skelbimus
Per pažistamus ir draugus
Per idarbinimo agenturas
Kita
3.3.22. pav. Darbo paieškos būdai (proc., N=24)
Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo neturintys ir nesimokantys tiriamieji naudoja Įvairius
darbo paieškos būdus, darbo biržą, darbo skelbimus internete ir laikraščiuose, per
pažĮstamus, draugus ir derina juos tarpusavyje. Mažiausiai tiriamųjų nurodė besinaudoję
jaunimo darbo centro paslaugomis (8 proc.), net Įdarbinimo agentūrų paslaugomis (21
proc.) naudojosi dvigubai daugiau tiriamųjų nei jaunimo darbo centru.
29
0
4
4
0
0
17
4
17
13
0
21
0
5
10
15
20
25
30
35
Pagal turima specialybe ir gerai apmokama
darba Lietuvoje
Pagal turima specialybe ir gerai apmokama
darba užsienyje
Pagal turima specialybe ir gerai apmokama
darba Lietuvoje arba užsienyje
Pagal turima specialybe, tik Lietuvoje
Pagal turima specialybe, tik užsienyje
Pagal turima specialybe Lietuvoje arba užsienyje
Bet koki, bet tik gerai apmokama darba Lietuvoje
Bet koki, bet tik gerai apmokama darba
užsienyje
Bet koki, bet tik gerai apmokama darba Lietuvoje
arba užsienyje
Bet koki ir bet kiek apmokama darba Lietuvoje
Bet koki ir bet kiek apmokama darba užsienyje
Bet koki ir bet kiek apmokama darba Lietuvoje
arba užsienyje
3.3.23. pav. Darbas, kurĮ sutiktų dirbti (proc., N=24) Page 33

Tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindinis veiksnys pasirenkant darbą yra geras atlyginimas,
net 73 proc. tiriamųjų pasirinko atsakymus turinčius gerai apmokamo darbo aspektą.
Gerai apmokamą, turimą specialybę atitinkantĮ darbą Lietuvoje sutiktų dirbti 29 proc.
tiriamųjų. Bet kokĮ ir bet kiek apmokamą darbą Lietuvoje ar užsienyje sutiktų dirbti 21
proc., bet kokĮ ir bet kiek apmokamą darbą Lietuvoje – 13 proc.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis galima teigti, kad jaunuoliai pagrindines
problemas, susujusias su darbuĮvardija: mažus atlyginimus, didelĮ darbo krūvĮ,
Įstatyminę bazę ir darbo bei studijų derinimo sunkumus (3.3.1. lentelė).
3.3.1. lentelė. Situacijos susijusios su darbu gerinimo galimybės (19-29 metų jaunimo
nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Atlyginimas
, , < Mažinamos algos>,
, < Per mažai mokama už darbą>
Per didelis krūvis
, <Žmonės sunkiai dirba, o gauna mažiau
nei tie, kurie nedirba>, <..,darbo daug ir sunkus>
Darbo krūvis
Krūvio ir atlyginimo
santykis
, <Žmonės sunkiai dirba, o
gauna mažiau nei tie, kurie nedirba>
Darbo pasiūla
, darbo trūkumas>, < mažas
darbingumas, sunku rasti darbą>, < maža darbų pasiūla>, <
Mažai darbo vietų, labai neatsižvelgiama Į darbuotojų
reikalavimus, mažai moka už darbą>, studijas asmenims, neturintiems praktinio darbo patirties,
sunku rasti su profesija susijusĮ darbą>
Įstatymų bazė
< Silpna Įstatyminė bazė>
Darbo ir studijų
derinimo
sunkumai
labai svarbu išsaugoti darbą, tad studijoms lieka mažai laiko>
19-29 metų jaunimo netenkina siūlomas atlyginimas („Per mažai mokama už
darbą“). Taip pat jaunuolių netenkina ir neadekvatus darbo krūvis, kuris, anot jų, yra per
didelis ir neatitinka siūlomo atlyginimo („reikia dirbt daug, o gaunu mažai“, „Žmonės
sunkiai dirba, o gauna mažiau nei tie, kurie nedirba“).
Kaip problemą Įžvelgė ir menką darbo pasiūlą, kuri reiškiasi per mažu darbo vietų
skaičiumi, ką tik baigusių studentų eliminavimu iš darbo rinkos („tik ką baigusiems
studijas asmenims, neturintiems praktinio darbo patirties, sunku rasti su profesija susijusĮ
darbą“).
Jaunuoliai situaciją, susijusią su darbu siūlo gerintišiomis kryptimis: darbo vietų
kūrimu, rengimo profesinei veiklai gerinimu bei užimtumo skatinimo priemonės
darbdaviams (žr. 3.3.2. lentelė).
3.3.2. lentelė. Situacijos, susijusios su darbu gerinimo galimybės (19-29 metų
jaunimo nuomonė)
Kategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Darbo vietos
, veikti>,
Rengimo profesinei
veiklai gerinimas
Page 34

Pirmos darbinės
patirties užtikrinimo
mokyklos išsilavinimo>
Palankesnės sąlygos
darbdaviams, kurti
darbo vietas
„iškeptą“ specialistą, kaip, pvz., yra kai suteikiama darbo vieta neĮgaliam
asmeniui>
19-29 metų jaunimo elgsenos raiška nukreipta Į darbo vietų didinimą („duočiau kuo
daugiau darbo, kad jaunimas turėtų ką veikti“, „kurčiau daugiau darbo vietų“). Taip pat
jaunuoliai siūlo sudaryti galimybes dirbti, Įgyti darbinės patirties tiems, kurie neturi
aukštojo išsilavinimo, turbūt suvokiant darbo konkurencingumą darbo rinkoje, tų kurie
turi aukštojo moklso diplomas. Jaunuoliai neatmeta ir rengimo profesinei veiklai
tobulinimo. Taip pat jie norėtų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbdavimas,
Įdarbinti jaunus arba neĮgalius asmenis.
3.4. Laisvalaikis
Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, kiek laiko ir lėšų jaunimas skiria savo
laisvalaikiui, kaip leidžia laisvalaikĮ, ar yra patenkintas savo laisvalaikiu ir kaip vertina
savo galimybes Įdomiai praleisti ir pasirinkti norimą laisvalaikio formą. Laisvalaikis
tiriamiesiems buvo apibrėžtas kaip laisvas laikas liekantis nuo darbo, mokslo (mokymosi
mokykloje) ir studijų.
1
11
32
46
5
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Pusvalandi
Nuo 1 iki 2 val.
Nuo 3 iki 5 val.
5 val. ir daugiau
Neatsake
3.4.1. pav. Laikas skiriamas laisvalaikiui vidutiniškai per savaitę (proc.)
Tyrimo rezultatai rodo didelĮ tiriamųjų užimtumą darbine, mokymosi arba studijų veikla,
nes 44 proc. nurodė, kad vidutiniškai per savaitę laisvalaikiui jie gali skirti tik iki 5
valandų. Kadangi klausimo formuluotė apima ne tik savaitės dienas, bet ir savaitgalius,
tai penkios valandos yra tikrai mažai.
Į klausimą apie laisvalaikiui skiriamas lėšas atsakė 86 proc. tiriamųjų, ir jie
nurodė labai Įvairias sumas nuo 0 iki 1600 Lt., vidurkis 183 Lt. Page 35

25
21
17
15
8
14
0
5
10
15
20
25
30
0-50 Lt.
51-100 Lt.
101-200 Lt.
201-400 Lt.
401-1600 Lt.
neatsakė
3.4.2. pav. Lėšos skiriamos laisvalaikiui vidutiniškai per savaitę (proc.)
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų lyginant laisvalaikiui
išleidžiamų lėšų vidurkius nebuvo nustatyta, tačiau statiškai reikšmingai skyrėsi vyrų
(213 Lt) ir moterų (159 Lt) laisvalaikiui per savaitę išleidžiamų lėšų vidurkiai (p=0.024).
Taip pat nustatyta sąsaja tarp amžiaus ir laisvalaikiui skiriamų vidutinių lėšų, kuo
vyresnis, tuo daugiau skiria lėšų (k=0.467, p=0.01). Page 36

14
23
27
10
13
4
17
10
7
6
32
16
4
25
46
28
22
42
15
38
37
11
18
43
36
7
33
21
29
43
35
57
34
42
30
40
19
33
16
22
5
12
20
5
18
7
6
47
32
2
9
65
6
5
5
5
5
6
4
5
6
5
5
6
8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90 100
Skaitau knyga
Žiuriu TV
Žaidžiu kompiuteriu
Sportuoju namie/klube
Einu pasivaišcioti
Einu i teatra, koncertus, parodas
Miegu
Einu i parduotuves
Lankau saviraiškos užsiemimus/burelius
Lankausi naktiniuose klubuose/kavinese
Susitinku su draugais
Skiriu laika savo hobiui
Dalyvauju organizaciju veikloje (NVO, jaunimo ir
pan.)
Labai dažnai Dažnai Retai Niekada
Neatsake
3.4.3. pav. Laisvalaikio leidimo formos (proc.)
Dažniausia vis tik laisvalaikis skiriamas susitikimams su draugais, socialiniai kontaktai
labai svarbūs žmogaus gyvenime, todėl rūpestĮ turėtų kelti tie 21 proc., kurie laisvalaikiu
su draugais susitinka retai arba niekada. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp laisvalaikio
laidimo su draugais dažnumo ir artimų draugų turimo skaičiaus, tie kurie turi du ir
daugiau draugų dažniau laiką leidžia susitikimams su draugais, nei tie kurie neturi nė
vieno artimo draugo (k=-0.211, p=0.00), taip pat tie dažniau laisvalaikĮ leidžia
susitikimams su draugais, kuriems yra lengviau susirasti naujų draugų (k=0.222, p=0.00).
Kitas populiariausias laisvalaikio leidimo būdas yra televizoriaus žiūrėjimas, tada pagal
dažnumą eina miegas ir kompiuteriniai žaidimai. Stebima bendra tendencija, kad
prasmingos arba turiningos laisvalaikio leidimo formos, pvz., skaitymas, sportavimas,
kultūrinė veikla, pasirenkamos rečiau. Dažniausiai iš turiningųjų laisvalaikio formų yra Page 37

renkamasi hobis, rečiausiai dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje. Kaimo
vietovėse gyvenantys jaunuoliai nurodė dažniau laisvalaikiu žiūrintys televizorių,
susitinkantys su draugais ir dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų veikloje
(p=0.03). Merginos laisvalaikiu dažniau skaito knygas, eina pasivaikščioti ir Į
parduotuves (p=0.01). Vaikinai dažniau žaidžia kompiuteriu, sportuoja (p=0.01). Į
naktinius klubus ir kavines dažniau eina studijuojantys, studijuojantys ir dirbantys,
dirbantys (p=0.00).
Taip pat buvo tikrinama ar yra sąsajų tarp laisvalaikio leidimo formų ir
laisvalaikiui skiriamų lėšų. Nustatyti statitškai reikšmingi skirtumai tiktai pagal vienoje
laisvalaikio leidimo formoje, tie kurie laisvalaikiui išleidžia daugiau pinigų, dažniau
lankosi naktiniuose klubuose ir kavinėse (k=0.400, p=0.000).
Siekiant sužinoti tiksliau kiek jauni žmonės dėmesio ir laiko skiria kultūrinei
veiklai, atskirai buvo klausiama apie apsilankymus muziejuje, teatre, kine, parodoje ir
pan., per paskutinius 6 mėnesius.
2
2
6
22
2
2
10
11
35
22
11
18
26
29
29
19
24
34
58
55
26
32
58
42
5
4
5
5
5
5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90 100
Lankėtės muziejuje
Lankėtės teatre
Ėjote Į kiną
Skaitėtė knygas (ne pagal mokyklinę/studijų
programą)
Lankėtės parodoje
Lankėtės koncerte
Daugiau nei 6 kartus
2-6 kartus
1 kartą
Nei karto
Neatsakė
3.4.4. pav. Kultūrinė veikla per pastaruosius 6 mėnesius (proc.)
Dažniausiai lankomasi kine arba skaitomos knygos, tačiau ir šias veiklas dažnai ir labai
dažnai per pastarąjĮ pusmetĮ vykdė vos 44 ir 41 proc. tiriamųjų. Rečiausiai lankomasi
parodose, teatruose ir muziejuose.
Lyginamoji duomenų analizė parodė, kad yra sąsajų tarp kultūrinių renginių
lankymo dažnumo ir lėšų pakankamumo pasirikti norimą laisvalaikio formą subjektyvaus
vertinimo, tie kurie per pastarąjĮ mėnesĮ nesilankė, kine, teatre, muziejuje, buvo linkę
teigti, kad jiems nepakanka lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio formą (p=0.000). Taip pat
tie kurie daugiau lėšų skyrė savo laisvalaikiui, džniau lankėsi kine ir teatre, nei tie kurie
lėšų laisvalaikiui skyrė mažiau (p=0.000). Page 38

24
19
8
52
48
32
18
25
38
2
4
17
4
5
5
0
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Esu patenkintas savo laisvalaikiu
Turiu daug galimybių Įdomiai praleisti laisvalaikĮ
Turiu pakankamai lėšių pasirinktĮ norimą
laisvalaikio formą
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsakė
3.4.5. pav. Laisvalaikio galimybių subjektyvūs vertinimai ir pasitenkinimas
laisvalaikiu (proc.)
Didžioji dauguma (78 proc.) tiriamųjų visumoje yra patenkinti savo laisvalaikiu ir
dauguma (67 proc.) mano, kad turi daug galimybių Įdomiai leisti laisvalaikĮ, tačiau tik 40
proc. sutinka, kad turi pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio formą.
Kokybinio tyrimo metu buvo prašoma Įvardyti priežastis, dėl kurių jaunimas negali
efektyviai išnaudoti laivalaikio. Mokyklinio amžiaus jaunuoliai dažniausiai nurodė
priežastis susijusias su dideliu mokymosi krūviu: per daug namų darbų, per daug
pamokų, per didelis mokymosi krūvis. Vienas jaunuolis paminėjo per didelę suaugusiųjų
kontrolę.
19-29 metų jaunimas Įvardijo daugiau ir Įvairesnių efektyvaus laisvalaikio leidimo
trukdžių. Jiems buvo aktualios šeimos Įsipareigojimai („Nes turiu mažą vaikelĮ namuose“,
„Dėl šeimos, rūpesčių“, „dėl vaikų ir laiko stokos“), studijų, darbo ir šeimos pareigų
derinimo sunkumai („dėl per didelio darbo krūvio. Ir mokytis, ir šeimoje atlikti darbus, ir
dirbti visuomenėje“, „darbas, maži vaikai, mokslas“), finansinės problemos („dėl mokslų
ir finansų“, „Įtampa dėl mažų uždirbamų pinigų“), Įstaigų siūlančių poreikius
tenkinančias veiklas, užsiėmimus trūkumas („....nėra mano poreikius tenkinančių
institucijų mieste“) ir laiko stoka („trūksta laiko“).
Kokybinio tyrimo duomenys, leido pamatyti ir jaunuolių siūlomas priemones, kurios
padėtų spresti laisvalaikio leidimo sunkumus ir šalintų priežastis, trukdančias efektyviai
išnaudoti jų laisvalaikĮ (3.4.1. lentelė).
3.4.1. lentelė. Priemonės priežastims, trukdančioms efektyviai išnaudoti jaunimo
laisvalaikiĮ (14-29 metų jaunuolių nuomonė), šalinti
Kategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
14-18 metų jaunuolių nuomonė
Veiklos spartinimas
, užduoti mažiau>
Atidumas ir
susikaupimas
mokykloje
mokykloje ir mažiau liktų namuose>
Saugumo mieste < Steigti daugiau apsaugos mieste. Turėtų patruliuoti pastoviai policija, kad Page 39

užtikirnimas vakarais tėvai nebijotų išleisti vakarais>
19-29 metų jaunuolių nuomonė
Atlyginimų didinimas ,
Studijų krūvio
mažinimas

Laiko vadyba

Poilsis

Pramogų, užsiėmimų
Įvairovės didinimas

Aktyvesnė NVO veikla programos ir jas Įgyvendinančios institucijos>
Mokyklinio amžiaus jaunuoliai mano, kad mokyklinis, namų darbų krūvos galėtų
sumažėti, jei sparčiau būtų dirbama mokykloje pamokų metu, darbo spratumas jų
nuomone priklauso nuo mokytojų, todėl jie mano, kad mokiniai turėtų būti atidesni ir
geriau/labiau klausytų mokytojų. Ir dar viena svarbi mokyklinio amžiaus jaunuolių
problema yra tėvų nerimas dėl jų saugumo vakarais mieste, tėvai paprasčiausiai neleidžia
vakarais išeiti iš namų, todėl jaunuoliai mano, kad jei mieste būtų užtikrintas saugumas,
tai šis tėvų nerimas neturėtų priežasties ir jiems būtų leidžiama vėliau sugrĮžti Į namus.
Suaugusiųjų amžiaus jaunuolių problemos ir sprendimo būdai jau turi kitą pobūdĮ.
Žinoma jie irgi susiduria su laiko trūkumu, nes kitos veiklos ir pareigos užima daug laiko,
todėl jie mano, kad padėtų studijų krūvio mažinimas, geresnis jų pačių laiko planavimas,
struktūravimas ir efektyvesnis panaudojimas. Tačiau šiame amžiuje jau suvokiama, kad
laisvalaikio būdai priklauso nuo turimų pajamų, todėl mano, kad jas reiktų didinti ir tai
spręstų laisvalaikio problemas. Taip pat iškyla laisvalaikio formų Įvairovės problema,
kurią spręsti jaunuolių nuomone turėtų, privačios Įstaigos galinčios didinti siūlomų
pramogų pasiūlą ir nevyriausybinės organizacijos plėsdamos, viešindamos savo veiklą.
3.5. Gyvenimo sąlygos
Jaunimo gyvenimo sąlygoms apibūdinti buvo pasirinktos kelios rodiklių grupės.
Būsto sąlygos apibūdinamos trim rodikliais, pirmas, su kuo vienuose namuose gyvena,
pvz., vieni, su tėvais, su savo šeima, ar su savo šeima ir tėvais, antras, kokiomis
sąlygomis gyvena, t.y., kambaryje, bute ar name, trečias, kam priklauso būstas, kuriame
gyvena, pvz., jiems, tėvams, nuomojamas ir pan. Materialinė padėtis apibūdinama
trim rodikliais, pirmas, pajamų šaltiniai, antras, kiek vidutiniškai pajamų tenka vienam
šeimos nariui atskaičius mokesčius, trečias, paskolos turėjimas ar neturėjimas. Būsto
saugumo rodiklis. Page 40

7
14
3
48
2
8
2
4
8
4
0
10
20
30
40
50
60
Vienas
Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu,
vaikais)
Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu,
vaikais) ir tevais/globejais
Su tevais/globejais
Su giminemis
Su draugu/drauge
Su draugu/drauge ir tevais/globejais
Nuomos/bendrabucio draugais
Kita
Neatsake
3.5.1. pav. Gyvena kartu su (proc.)
Pusė (48 proc.) tiriamųjų gyveno su tėvais/globėjais, 22 proc. su draugu/drauge arba su
savo sutuoktiniu ir vaikais, 7 proc. gyvena vieni.
9
61
25
2
4
0
10
20
30
40
50
60
70
Kambaryje
Bute
Name
Kita
Neatsake
3.5.2. pav. Būstas kuriame gyvena (proc.)
Dauguma (61 proc.) gyveno bute, 25 proc. name ir tik 9 proc. kambaryje. Gyvenamas
būstas priklauso (yra susijęs) nuo to, su kuo tiriamieji gyvena (k=0.548, p=0.000). 30
proc. vienišų, 25 proc. gyvenančių su draugu ar drauge ir 43 proc. gyvenančių su nuomos
draugais, gyvena kambaryje. Page 41

12
4
50
2
1
5
16
6
4
0
10
20
30
40
50
60
Jūsų nuosavybė
Bendra Jūsų ir Jūsų žmonos/vyro nuosavybė
Jūsų tėvams
Vyro ar žmonos tėvams
Draugui/draugei
Giminaičiams
Nuomojamas
Kita
Neatsakė
3.5.3. pav. Būsto nuosavybė (proc.)
Pusės tiriamųjų gyvenamas būstas priklausė tėvams, 16 proc. būstą nuomavo ir tik 12
proc. gyveno nuosavame būste.
Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti pajamų tenkančių vienam šeimos nariui grupę,
kurios apskaičiuojamos sudėjus visas jo ir jo šeimos narių pajamas po mokesčių ir
padalinus jas iš šeimos narių skaičiaus.
18
29
20
12
4
5
11
0
5
10
15
20
25
30
35
Iki 350 litu
Nuo 351 iki 500 litu
Nuo 501 iki 1000 litu
1001 iki 1500 litu
1501 iki 3000 litu
3001 litas ir daugiau
Kita
3.5.4. pav. Pajamos tenkančios vienam šeimos nariui (proc.)
Beveik penktadalis (18 proc.) tiriamųjų pažymėjo, kad pajamos vienam šeimos nariui
nesiekia minimalaus pragyvenimo lygio (350 Lt.), vadinasi, gyvena ant skurdo ribos, dar
trečdalio pajamos buvo tarp 351 ir 500 Lt. Page 42

54
43
10
14
2
5
15
5
0
10
20
30
40
50
60
Tevu parama
Uždarbis
Stipendija
Pašalpos
Pelnas iš verslo
Paskola
Giminiu parama
Kita
3.5.5. pav. Pajamų šaltiniai (proc.)
Beveik pusė (43 proc.) tiriamųjų turėjo darbinių pajamų, 69 proc. buvo finansiškai
remiami tėvų arba giminių, 24 proc. gavo pašalpas ir stipendijas iš valdžios, ir tik 2 proc.
turėjo pajamų iš verslo.
3
8
2
4
62
7
5
0
10
20
30
40
50
60
70
Esu paemes/-usi busto paskola
Esu paemes/-usi vartojamaja paskola
Esu paemes/-usi busto remonto paskola
Esu paemes/-usi paskola studijoms
Jokios paskolos neturiu
Ne,paskolos neturiu, bet planuoju imti
Kita
3.5.6. pav. Turimos paskolos (proc.)
Didžioji dalis (69 proc.) tiriamųjų neturėjo paėmę paskolos, o 17 proc. turėjo paskolų ir
tiktai 3 proc. buvo paėmę paskolą būstui, dar 7 proc. planavo paimti paskolą artimiausioje
ateityje.
Būsto saugumo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 8 indikatoriais apie
Įvairius Įvykius gyvenamoje vietoje Įvykusius per paskutines 30 dienų, galėjusius
pakenkti jų namų saugumui, pvz., muštynės, alkoholio, narkotikų vartojimą ir pan. Būsto
saugumo rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24. Kur 8 reiškia nesaugius namus ir didelĮ
pavojų jame gyvenantiems, o 24 visiškai saugius namus, vadinasi, kuo didesnė rodiklio
reikšmė tuo saugiau namuose gyventi. Page 43

54
41
1
4
0
10
20
30
40
50
60
saugu
vidutinė rizika
aukšta rizika
neatsakė
3.5.7. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamos vietos saugumo rodiklĮ
(proc.)
Tiktai 1 proc. tiriamųjų gyveno aukštos rizikos namų aplinkoje dar 41 proc.
Jaunuolių namų saugumas buvo vidutinis, arba juose buvo Įvykių mažinančių jų
saugumą. Per paskutines 30 dienų trys (1 proc.) jaunuoliai savo namuose buvo mušami
daugiau nei du kartus, 10 (3.5 proc.) – buvo mušami 1-2 kartus. Trijų (1 proc.) jaunuolių
daugiau nei du kartus, 10 (3.5 proc.) – buvo mušami 1-2 kartus namuose buvo vartojami
narkotikai. 7 proc. buvo pabėgę arba turėjo minčių pabėgti iš namų ir 12 proc. jaunuolių
namuose Įvyko muštynės.
Kokybinio tyrimo metu apie veiksnius užtikrinančius geras gyvenimo sąlygas
buvo teiraujamasi tiktai 19-29 metų jaunuolių. Kokybinio tyrimo duomenys, parodė, kad
svarbiausia sąlyga gyvenimo kokybei pagerinti, jaunimo nuomone, yra finansiniai
ištekliai, kurie buvo minimi keletą kartų ir Įvairiomis formomis, pvz., pasakant, kad geras
darbas yra tas, kuris leidžia uždirbti pinigų poreikių ir norų tenkinimui („o svarbiausia
geras darbas, kad žmonės galėtų leisti sau kažką Įsigyti, pildyti svajones“), pageidaujant
didesnio atlyginimo („didelės algos, mažesni mokesčiai, kad turėtumei pastogę“),
mažesnių mokesčių ir didesnės valstybės paramos jaunoms šeimoms („valstybės indėlis Į
jaunas šeimas“). Antras veiksnys buvo kitos materialinės sąlygos tokios kaip, gyvenamas
būstas, darbo sąlygos. Galiausiai nematerialiniai dalykai, asmeninės savybės, tokios kaip
tvarkingumas, rūpestingumas, sąžiningumas, gyvenimo tikslo turėjimas, taip pat geri
santykiai šeimoje („Tiesiog gera šeima, meilė“, „Abu pilnaverčiai tėvai...“).
3.6. Dalyvavimas
Dalyvavimas tyrime suprantamas labai plačiai, tai politinis-pilietinis aktyvumas,
kuris nusakomas ne tik dalyvavimu rinkimuose, bet domėjimusi politika, partijų ir
politikų politine veikla, dalyvavimu pilietinėse, labdaros akcijose, dalyvavimas
savanoriškoje ir nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tyrime yra rodikliai skirti pačių
tiriamųjų politiniam-pilietiniam, pilietiniam-labdaringam ir visuomeniniam (savivaldoje)
aktyvumui matuoti, taip pat rodikliai skirti išsiaiškinti jaunuolių aplinkos politinĮ,
pilietinĮ, visuomeninĮ aktyvumą. Toliau keletas rodiklių atspindinčių jaunuolių nuostatas Į
politiką, politikus ir pilietiškumo visuomenėje lygĮ. Dalyvavimo visuomeninėje veikloje
motyvus.
3.6.1. Politinis-pilietinis dalyvavimas ir politinės nuostatos Page 44

Politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 8
indikatoriais apie dalyvavimą rinkimuose, domėjimąsi politinių partijų programomis,
politikų veikla, dalyvavimą politinių partijų veikloje ir pan. Politinio-pilietinio aktyvumo
rodiklio reikšmės kinta nuo 0 iki 8. Kur 0 reiškia visišką pasyvumą, o 8 reiškia visišką
aktyvumą.
55
37
7
0
10
20
30
40
50
60
žemo
vidutinio
aukšto
3.6.1.1. p av. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal politinio-pilietinio aktyvumo rodiklĮ
(proc.)
Daugiau nei pusė (55 proc.) tiriamųjų nedalyvavo arba dalyvavo vos vienoje ar dvejuose
politinĮ-pilietinĮ aktyvumą realizuojančiose/patvirtinančiose veiklose.
Aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis,
matuojamas 5 indikatoriais apie politinio-pilietinio aktyvumo apraiškas jaunuolĮ supančių
žmonių (tėvų, mokytojų, draugų) elgesyje, pokalbių temose. Aplinkos politinio-pilietinio
aktyvumo rodiklio reikšmės kinta nuo 5 iki 20. Kur 20 reiškia žemą, o 5 reiškia aukštą
aplinkos politinĮ-pilietinĮ aktyvumą, vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo mažesnis
aplinkos politinis-pilietinis aktyvumas, mažesnis domėjimasis politika ir politiniais
Įvykiais.
12
62
18
8
0
10
20
30
40
50
60
70
žemo
vidutinio
aukšto
neatsakė
3.6.1.2. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo
rodiklĮ (proc.)
Dešimtadalio (12 proc.) tiriamųjų aplinkoje yra beveik nekalbama politikos temomis, jie
nejaučia tėvų, mokytojų/dėstytojų skatinami domėtis šalies politiniais Įvykiais ir
aktualijomis. Šis rodiklis yra susijęs jaunuolių politiniu-pilietiniu aktyvumu, kuo Page 45

jaunuolio aplinkoje yra daugiau politinio-pilietinio intereso ir aktyvumo, tuo politiškai-
pilietiškai aktyvesnis yra ir pats jaunuolis (k=-0.424, p=0.000).
Požiūrio Į politiką negatyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 6
indikatoriais tiriančiais nuostatas Į politiką, politikus, partijas ir jų veiksmus, atspindi
požiūrio Į politiką negatyvumą. Požiūrio Į politiką negatyvumo rodiklio reikšmės kinta
nuo 24 iki 6. Kur 24 reiškia žemą, o 6 reiškia aukštą požiūrio Į politiką negatyvumo lygĮ,
vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo aukštesnis požiūrio Į politiką negatyvumo
lygis ir atvirkščiai.
10
64
17
8
0
10
20
30
40
50
60
70
žemo
vidutinio
aukšto
neatsakė
3.6.1.3. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal požiūrio Į politiką negatyvumo rodiklĮ
(proc.)
Labai negatyvų požiūrĮ Į politikus ir politiką atskleidė 17 proc. tyrime dalyvavusių
jaunuolių. Sąsajų tarp požiūrio Į politiką negatyvumo ir politinio-pilietinio aktyvumo
rodiklių nebuvo nustatyta.
64
42
38
59
15
22
2
0
10
20
30
40
50
60
70
Noras pasipelnyti
Atsakomybes stoka
Nebaudžiamumas
Galimybe piktnaudžiauti savo statusu
Išsilavinimo, kulturos stoka
Priežiuros, kontroles stoka
Kita
3.6.1.4. pav. Politikai būdingi bruožai (proc.)
Tiriamieji nurodė, kad politikai ar politikoje dalyvaujantiems būdingas noras pasipelnyti
(64 proc.), galimybė piktnaudžiauti savo statusu (59 proc.), atsakomybės stoka (42 proc.) Page 46

ir nebaudžiamumas (38 proc.), tačiau tiktai 22 proc. manė, kad politikoje trūksta
priežiūros ir kontrolės.
30
5
22
34
1
8
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Partinius interesus
Daugumas žmoniu interesus
Nedideles žmoniu grupes interesus
Asmeninius interesus
Kita
Neatsake
3.6.1.5. pav. Politikų ginami interesai (proc.)
Tiktai proc. tiriamųjų manė, kad politikai gina daugumos žmonių interesus, dažniausiai
jie buvo linkę manyti, kad politikai gina asmeninius, partinius ir nedidelės žmonių grupės
interesus.
Tyrimo rezultatai rodo, neigiamas nuostatas politikų ir politikos atžvilgiu, todėl kyla
klausimas, kas tokią nuomonę formuoja, iš kur jie žino, kad politikai blogai ar neetiškai
elgiasi.
80
4
6
2
1
8
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Iš žiniasklaidos
Iš asmenines patirties
Iš artimuju, draugu, pažistamu patirties
Nemanau, kad jie neetiškai elgiasi
Kita
Neatsake
3.6.1.6. pav. Žinių apie politikų neetišką elgesĮ šaltiniai (proc.)
Tyrimo rezultatai rodo, kad tiktai 2 proc. tiriamųjų nemanė, kad politikai elgiasi
neetiškai, taip pat didžiosios daugumos (80 proc.) jaunuolių neigiama nuomonė, paremta
ne asmenine, artimųjų, draugų ar pažĮstamų patirtimi, o žiniasklaidos ar žiniasklaidoje
pateikiama informacija.
3.6.2. Pilietinis-visuomeninis dalyvavimas
Pilietiškumo-labdaringumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 6 indikatoriais
atspindinčiais pilietinio aktyvumo ir labdaringumo apraiškas, pvz., dalyvavimą ir
aukojimą labdaros paramos renginiuose, dalyvavimą kaimynystės gyventojų
susirinkimuose ir pan. Pilietiškumo-labdaringumo rodiklio reikšmės kinta nuo 24 iki 6. Page 47

Kur 24 reiškia žemą, o 6 reiškia aukštą pilietiškumo-labdaringumo lygĮ, vadinasi, kuo
mažesnė rodiklio reikšmė tuo aukštesnis pilietiškumo- labdaringumo lygis.
68
23
1
9
0
10
20
30
40
50
60
70
80
žemo
vidutinio
aukšto
neatsakė
3.6.2.1. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pilietiškumo-labdaringumo rodiklĮ
(proc.)
Net 68 proc. tiriamųjų rodė žemą pilietiškumą-labdaringumą, nedalyvavo pilietinėse,
labdaringose akcijose, neaukojo pinigų, nedalyvavo miesto renginiuose, kaimynystės
gyventojų susirinkimuose, nesirašė peticijų, tai rodo didžiulĮ jaunimo pilietinĮ pasyvumą.
Tai patvirtina ir kitas rodiklis, matuojantis kiek jaunimo dalyvauja
nevyriausybinių organizacijų veikloje.
5
84
11
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Taip
Ne
Neatsakė
3.6.2.2. pav. Narystė nevyriausybinėse jaunimo organizacijose (proc.)
Tiktai 5 proc. tiriamųjų nurodė priklausantys nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms. Page 48

40
40
33
33
33
7
13
27
40
47
47
27
33
47
33
40
7
0
7
27
13
27
33
7
0
0
0
0
7
7
7
0
13
13
13
13
13
13
13
26
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90 100
Domites organizacijos veikla
Bendraujate su kitais organizacijos nariais ir
kolegomis
Dalyvaujate organizacijos renginiuose
Dalyvaujate organizacijos valdymo organu
rinkimuose
Organizuojate organizacijos renginius, vykdote
jos veiklas
Užimate vadovaujancias pareigas organizacijoje
Esate atsakingas už kokia nors organizacijos
veiklos sriti
Jusu draugai, bendradarbiai, gimines žino, kad
esate šios organizacijos narys
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Neatsake
3.6.2.3. pav. Dalyvavimo nevyriausybinių organizacijų veikloje aspektai (proc.,
N=15)
Dauguma tyrime dalyvavusių jaunuolių priklausančių jaunimo nevyriausybinėms
organizacijoms buvo aktyvūs jų nariai, apie 70 proc. jų dalyvavo valdymo organų
rinkimuose, organizavo renginius ir veiklas, užėmė organizacijoje vadovaujančias
pareigas arba buvo atsakingi už kurią nors organizacijos veiklą.
3
3
0
6
88
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
esu dalyvavęs anksčiau
dalyvauju ir dalyvavau
dalyvauju dabar
ne, niekada
neatsakė
3.6.2.4. pav. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.)
Tiktai 6 proc. tiriamųjų tyrimo metu arba anksčiau yra dalyvavę savanoriškoje veikloje. Page 49

2
10
88
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
taip
ne
neatsakė
3.6.2.5. pav. Priklausymas neformaliai grupei ar stiliui (proc.)
Tiktai 2 proc. tiriamųjų pripažino priklausantys vienai kuriai neformaliai grupei ar stiliui,
pvz., reperiams, baikeriams, gotams, emo ir pan.).
Tiriamųjų dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų, savanoriškoje veikloje ir
priklausančių neformalioms grupėms buvo prašoma nurodyti dalyvavimo motyvus.
45
50
27
14
27
55
46
27
27
27
43
45
33
41
38
57
27
34
55
41
68
29
9
21
38
14
9
5
14
27
5
29
0
5
10
0
9
14
5
5
0
0
0
10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Patrauklios idėjos
Patrauklios veiklos formos
Mano draugų, artimųjų dalyvavimas
Įdomus lyderis
Draugų rato plėtimas
Galimybės Įgyti naujų gebėjimų ir žinių, kurie bus
naudingi ateityje
Galimybės susitikti, bendrauti su Įdomiais
žmonėmis
Didesnio pasitikėjimo savimi Įgijimas
Kontaktų su svarbiais asmenimis užmezgimas
Dalinimasis turimomis žiniomis ir gebėjimais
Kita
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesutinku
Visiškai nesutinku
Juostinė diagrama 5
3.6.2.6. pav. Pilietinėje veikloje dalyvauti skatinantys motyvai (proc., N=22)
Su dauguma Įvardytų motyvų Įvairiose visuomeninėse veiklose dalyvaujantys tiriamieji
buvo linkę sutikti, galbūt mažiau tiriamųjų sekė ar žiūrėjo Į organizacijų lyderius, taip pat
mažiau svarbus buvo kontaktų su svarbiais žmonėmis užmezgimas.
Aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklis - tai suminis rodiklis,
matuojamas 7 indikatoriais atspindinčiais jaunuolių tėvų, draugų pilietinio aktyvumo ir
labdaringumo apraiškas, pvz., dalyvavimą ir aukojimą labdaros paramos renginiuose, Page 50

dalyvavimą NVO veikloje, pagalbą kaimynams ir pan. Aplinkos pilietiškumo ir
labdaringumo rodiklio reikšmės kinta nuo 28 iki 7. Kur 28 reiškia žemą, o 7 – aukštą
aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo lygĮ, vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo
aukštesnis aplinkos pilietiškumo- labdaringumo lygis.
40
31
11
18
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
žemo
vidutinio
aukšto
neatsakė
3.6.2.7. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aplinkos pilietiškumo-labdaringumo
rodiklĮ (proc.)
Tiriamųjų aplinka kaip ir patys tiriamieji pasižymi silpnu pilietiniu aktyvumu ir
dalyvavimu labdaringoje veikloje, net 40 proc. tiriamųjų aplinka buvo Įvartinta žemai
pagal šĮ rodiklĮ ir tik 11 proc. aukštai. Nustatytos sąsajos tarp aplinkos ir pačių tiriamųjų
pilietiškumo ir labdaringumo rodiklių. Kuo daugiau pilietiškumo ir labdaringumo
apraiškų yra jaunuolių aplinkoje, tėvų ir draugų elgesyje, tuo daugiau jų yra ir pačių
jaunuolių elgesyje (k=0.484, p=0.000).
Aktyvumo mokinių savivaldoje rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 7
indikatoriais atspindinčiais mokinių aktyvumo mokyklos savivaldoje apraiškas, pvz.,
dalyvavimas savivaldos rinkimuose, renginiuose, pareigų turėjimas ir pan. Aktyvumo
mokinių savivaldoje rodiklio reikšmės kinta nuo 28 iki 7. Kur 28 reiškia žemą, o 7 –
aukštą aktyvumo mokinių savivaldoje lygĮ, vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo
aukštesnis aktyvumo mokinių savivaldoje lygis.
1
57
41
0
10
20
30
40
50
60
žemo
vidutinio
aukšto
3.6.2.8. pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal aktyvumo mokinių savivaldoje rodiklĮ
(proc., N=129) Page 51

Tyrimo rezultatai rodo, kad mokiniai yra gan aktyvūs mokinių savivaldos
veikloje, tik 1 proc. tirtų moksleivių patenka Į žemo aktyvumo grupę.
Aktyvumo studentų savivaldoje rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 8
indikatoriais atspindinčiais mokinių aktyvumo mokyklos savivaldoje apraiškas, pvz.,
dalyvavimas savivaldos rinkimuose, renginiuose, pareigų turėjimas ir pan. Aktyvumo
studentų savivaldoje rodiklio reikšmės kinta nuo 32 iki 8. Kur 32 reiškia žemą, o 8 –
aukštą aktyvumo studentų savivaldoje lygĮ, vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo
aukštesnis aktyvumo studentų savivaldoje lygis.
12
86
3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
žemo
vidutinio
aukšto
3.6.2.9. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aktyvumo studentų savivaldoje rodiklĮ
(proc., N=71)
Tyrime dalyvavę studentai skirtingai nei moksleiviai rodė, žemą ir vidutinĮ
aktyvumą studentų savivaldoje, galima daryti prielaidą, kad studentiškame amžiuje
aktyvumas savivaldoje mažėja lyginant su mokykliniu.
Kokybinio tyrimo metu jaunimo buvo prašoma parašyti, kas lemia jų pilietinĮ
aktyvumą. Kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad 14-18 metų jaunuolių aktyvumą lemia
mėgstamos veiklos turėjimas („Dalyvauju ten, kur yra daug sporto“), artimų žmonių ar
šeimos narių palaikymas bei paskatinimas („tėvų kurie palaiko ir padeda mokytis“,
„gyvenimas, šeima“).
O pasyvumą (aktyvumo nebuvimą) lemia per didelis krūvis mokykloje
(„Neaktyvus mokykloje būnu dėl to, kad labai daug kalt Į galvą informacijos reikia ir
viskas susipina“), veiklos Įvairovės trūkumas („Ne visada Įdomu būna tai, ką pasiūlo (kur
dalyvauti)“), tingėjimas, nesudomina veiklos („Tai nėra labai Įdomu, nes tai užima daug
laiko pasiruošti, padaryti plakatus ir pan”, „tingėjimas“).
19-29 metų jaunuolių neaktyvumą lemia: laiko, intereso stoka, menkas savęs
vertinimas („Per mažas pasitikėjimas savimi, neturėjimas tvirtos nuomonės“), didelis
užimtumas, informacijosapie NVO trūkumas („per mažai informacijos apie NVO
veiklą“), draugų nedalyvavimas kartu („draugai nedalyvauja“).
Apibendrinus jaunuolių pasisakymus apie tai, ką reikėtų padaryti, kad jaunimas
taptų aktyvesnis, galima išskirti šias priemones:
- Mokymosi krūvio ir proceso tobulinimas („PaĮvairinti mokslą“, „Reikia patiems
daugiau mokytis“, „Nedaug informacijos jiems kalti Į galvą“) – 14-18 m.
jaunuolių nuomonė; Page 52

- Naudoti Įvairias skatinimo priemones („Sugalvoti apdovanojimus, daryti
linksmesnes akcijas, o ne taip kaip visada“, „Ką nors pažadėti“, „Duoti diplomus
ir prizus“, „Reikia raginti, duoti paskatą, kažkuo sudominti“) – 14-29 metų
jaunuolių nuomonė;
- veiklų aktualumas („Reiktų kad akcijos būtų Įdomios ir aktualios“) – 14-18 m.
jaunuolių nuomonė;
- veiklų Įvairovė („Padaryti jaunimui daugiau pramogų, užsiėmimų, kad
nesišlaistytų gatvėse ir nepijokautų“, „Reikėtų tėvams su jaunimu kalbėti, galbūt
kurti būrelius, kuriais susidomėtų“ ) – 14-29 metų jaunuolių nuomonė ;
- tobulinti auklėjimą („Viską lemia auklėjimas bei interesai ir požiūriai“) – 19-29
metų jaunuolių nuomonė;
- jaunimo teisių apribojimas („Daugiau jiems veiklos ir mažiau teisių“) – 19-29 m.
jaunuolių nuomonė;
- informacijos sklaida („Labiau reklamuoti, kvieti kokią nors veiklą, kuri juos
sudomintų“, „Viešinti, reklamuoti“) – 19-29 metų jaunuolių nuomonė.
Galima teigti, kad jaunuoliai nenurodė nei vienos priemonės, kuri didintų jų
iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi ir mažintų tingėjimą.
3.7. Fizinė ir psichinė sveikata
Šios srities rodiklius galima išskirti Į dvi grupes. Pirmojoje grupėje fizinės
savijautos, subjektyvaus sveikatos būklės vertinimo, miego trukmės, sveikos gyvensenos
rodikliai. Antrojoje grupėje psichinės sveikatos rodikliai: psichologinės savijautos, savęs
vertinimo ir problemų Įveikos. Trečiojoje grupėje lytinės elgsenos rodikliai: lytiniai
santykiai, kontracepcijos naudojimas, lytinių partnerių skaičius ir pirmų santykių amžius,
nuostatos Į abortus, ikivedybinius lytinius santykius ir santuoką.
Fizinės savijautos suminĮ rodiklĮ sudaro tokie indikatoriai kaip galvos, nugaros,
skrandžio skausmai, svaigstanti galva ir apetito trūkumai.
4
28
66
2
0
10
20
30
40
50
60
70
bloga
vidutinė
gera
neatsakė
3.7.1. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinės savijautos rodiklĮ (proc.)
Pagal fizinius simptomus, tik 4 proc. tiriamųjų sveikatos būklę galima apibūdini kaip
blogą ir labai blogą, dar 28 proc. buvo rizikos grupėje, nes jie turėjo tam tikrą kiekĮ
negalavimų. Page 53

Psichinės savijautos suminĮ rodiklĮ sudaro tokie indikatoriai kaip nervingumas,
darbingumo, energijos trūkumas, vienišumas, liūdesys, nerimas, nepasitenkinimas ir pan.
6
38
55
2
0
10
20
30
40
50
60
bloga
vidutinė
gera
neatsakė
3.7.2. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal psichinės savijautos rodiklĮ (proc.)
Pagal psichinės savijautos rodiklĮ buvo 6 proc. tiriamųjų turėjo rimtų psichologinių,
emocinių nusiskundimų, dar 38 proc. buvo rizikos grupėje, nes turėjo tam tikrą kiekĮ
geros savijautos trikdžių. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp fizinės ir psichinės savijautos,
jei blogėja viena, tai blogėja ir kita (k=0.600, p=0.000). Taip pat nustatyti statistiškai
rekšmingi skirtumai vyrų ir moterų grupėse, moterys dažniau nei vyrai turėjo tiek fizinių,
tiek psichinių negalavimų (p=0.000).
47
38
9
0
3
2
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Jauciates labai gerai, su sveikata problemu neturite
Turite trumpalaikius sveikatos sutrikimus
Turite pasikartojanciu sveikatos sutrikimu
Turite negalia
Kita
Neatsake
3.7.3. pav. Subjektyvus sveikatos būklės vertinimas (proc.)
Beveik pusė tiriamųjų jautėsi gerai ir sveikatos problemų neturėjo, taip pat Į apklausą
nepateko jaunų žmonių su negalia. Tačiau proc. 38 proc. turėjo trumpalaikius ir 9 proc.
pasikartojančius sveikatos sutrikimus. Buvo nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp
subjektyvaus sveikatos būklės vertinimo ir fizinės bei psichinės savijautų rodiklių (k=-
0.327, p=0.000 ir k=-0.303, p=0.000). Page 54

3
13
29
29
12
10
3
0
5
10
15
20
25
30
35
Mažiau nei 6 val.
6 val.
7 val.
8 val.
9 val.
Daugiau nei 9 val.
Neatsake
3.7.4. pav. Vidutinė miego trukmė per pastarąjĮ mėnesĮ (proc.)
Dažniausiai nurodoma vidutinė miego trukmė yra 8 ir 7 valandos, tačiau buvo 16 proc.,
kurie vidutiniškai miegojo 6 ir mažiau valandų per parą.
Sveiko gyvenimo būdo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6
indikatoriais apibūdinančiais sveiko gyvenimo būdo požymius. Sveiko gyvenimo būdo
rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 24. Kur 6 reiškia nesveiką, o 24 – sveiką gyvenimo
būdą/gyvenseną, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo sveikesnis gyvenimo būdas.
22
61
12
6
0
10
20
30
40
50
60
70
nesveikas
rizikingas
sveikas ir beveik sveikas
neatsakė
3.7.5. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveiko gyvenimo būdo rodiklĮ (proc.)
Tiktai 12 proc. tiriamųjų gyvenimo būdą galima apibūdinti kaip sveiką ir labai
sveiką, 22 proc. kaip nesveiką ir likusĮ kaip rizikingą. Rysių tarp gyvenimo būdo ir
psichinės bei fizinės savijautos rodiklių nebuvo nustatyta.
Savęs vertinimas, taip pat suminis rodiklis. Tinkamiausias yra realus savęs
vertinimas, kai vertinimas atitinka gebėjimus ir pasiekimus, tai sunku nusakyti matuojant
vien savęs vertinimą, tačiau rizikos grupei galima priskirti tuos, kurie labai žemai ir labai
aukštai save vertina. Nes tie kurie turi labai žemą savivertę jaučiasi nepilnaverčiai, neturi
pasitikėjimo savimi, o tie, kurie labai aukštai save vertina, priešingai turi per gerą
nuomonę apie save ir linkę pervertinti savo jėgas, todėl yra rizikoje būti atstumti
bendraamžių. Page 55

1
56
39
4
0
10
20
30
40
50
60
Žemas
vidutinis
aukštas
neatsakė
3.7.6. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savęs vertinimo rodiklĮ (proc.)
Vidutinė savęs vertinimo rodiklio reikšmė buvo 29.98, 54 proc. tiriamųjų buvo virš
vidutinės reikšmės. Bendrai tiriamieji buvo linkę save vertinti tik gerai ir labai gerai,
tiktai 1 proc. tiriamųjų buvo galima priskirti prie žemos savivertės jaunuolių.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, Į atsakymą, kodėl bedraamžių prastas
požiūris Į save, galima teigti, kad 14-29 metų jaunuoliai:
- nepasitiki savimi („Nes nepasitiki savimi“, „Nes jeigu vieną kartą jiems
nepasiseka, jie galvoja, kad yra nevykėliai“, „Nes jaučiasi negražūs“);
- prioritetą teikia kitų nuomonei („Nes per daug rūpi kitų nuomonė“, „Todėl, kad
kiti taip sako, o jie tiki“, „Nes jie nori būti tokie kaip kiti, o ne tokie, kokie yra“).
- auklėjimo spragos;
- kompleksai („Išsivystę daug kompleksų, kadangi dabartinis jaunimo idealas toli
gražu ne toks tobulas ir teisingas, koks turėtų būti“).
Taip pat jaunuoliai nurodo ir priemones, kurios padėtų pakeisti bendraamžių
požiūrĮ Į save. Šios priemonės apima šias kategorijas:
- dėmesys sau („Kad dažniau kreiptų dėmesĮ Į save“,
- pasitikėjimas savimi („Pamėginti dar kartą ir galvoti, kad tu toks vienintelis“, „Tu
esi unikalus ir tikėk savimi“).
- kitų nuomonės nepaisymas („Mokytis ir nekreipti dėmesio Į kitus“, „Mažiau
atsižvelgti Į kitus“, „Nekreipti dėmesĮ Į kitų sakymus kaip atrodai“, Mažiau elgtis
kaip vaikui“, „Nekreipti dėmesio Į tai, ką sako kiti. O gyventi taip, kad jam
pačiam būtų gerai“);
- pakeisti požiūrĮ, mąstymą.
Galima teigti, kad jeigu jaunuoliai Įvardijo prasto požiūrio Į save priežastis, tai ir
priemones numatė adekvačias.
Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti problemas rodiklis – tai suminis rodiklis,
matuojamas 8 indikatoriais apie pasitenkinimą mokykla, gebėjimą kontroliuoti Įvykius ir
Įveikti kylančius sunkumus, kurie rodo, kad tiriamasis Įveikia jam kylančius iššūkius.
Įvykių kontrolės ir gebėjimo spręsti problemas rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24. Kur
24 reiškia žemą, o 8 stipriai išreikštą gebėjimą kontroliuoti Įvykius ir spręsti problemas
mokykloje, studijų Įstaigoje arba darbe. Page 56

56
32
2
10
0
10
20
30
40
50
60
lengvai ir labai lengvai
vidutiniškai
sunkiai
neatsakė
3.7.7. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Įvykių kontrolės ir gebėjimo Įveikti
problemas rodiklĮ (proc.)
Vidutinė Įvykių kontrolės rodiklio reikšmė buvo 12.85, daugiau nei pusei (56 proc.)
tiriamųjų lengvai ir labai lengvai sekėsi Įveikti problemas ir kontroliuoti Įvykius ir tiktai 2
proc. tai sekėsi atlikti sunkiai. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp Įvykių kontrolės ir
gebėjimo Įveikti problemas rodiklio ir savęs vertinimo (k=-0.311, p=0.000), psichinės
savijautos (k=-0.291, p=0.000) ir fizinės savijautos (k=-0.294, p=0.000) rodiklių, kuo
geresni gebėjimai Įveikti problemas ir kontroliuoti Įvykius, tuo aukštesnis savęs
vertinimas ir geresnės tiek psichinė, tiek fizinė savijautos.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 14-18 metų
jaunuoliai psichologiškai geriau jaustųsi, jei:
- klausytų artimųjų („Klausyti tėvų“);
- klasėse būtų gera aplinka („Padaryti gerą aplinką klasėse“, „Nesityčiot iš jų,
padėti jiems“, „Pagerinti sąlygas“).
Galima teigti, kad jaunuolių psichologinė savijauta priklauso nuo dviejų aplinkų:
namų ir mokyklos.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 19-29 metų jaunuoliai
psichologiškai geriau jaustųsi, jei:
- keistų aplinką („Manau reiktų pakeisti visą aplinką, kurioje jie dažniausiai būna“);
- daugiau bendrautų („Daugiau bendrauti aktualiomis temomis, pvz., sporto šakos,
žodžiu apie tai, yra Įdomu jaunimui“);
- ugdytų gyvenimo Įgūdžius („Ugdyti gyvenimo Įgūdžius“);
- skaitytų knygas („Priversti juos daugiau skaityti knygų“);
- būtų suteikiama pagalba („Kiekvienas yra individualus, bet jautriems pagalba
neprošal“);
- pagerėtų ekonomika („Pagerinti ekonominę situaciją“);
- patys pasirūpintų savimi („Patiems rūpintis savo psichologine sveikata“).
.
Lytinei elgsenai apibūdinti parinkti elgesio ir nuostatų pvz. Į abortus, santuoką rodikliai,
jie susiję su fizine sveikata ir morale. Page 57

61
35
5
0
10
20
30
40
50
60
70
Taip
Ne
Neatsake
3.7.8. pav. Yra turėję lytinių santykių (proc.)
Daugiau nei pusė (61 proc.) nurodė, kad yra turėję lytinių santykių, vyrų daugiau nei
moterų turėjo lytinių santykių (p=0,02), taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi
skirtumai pagal amžiaus grupes, kuo jaunesni tuo mažesnė dalis turėjo lytinių santykių.
28
8
5
6
17
37
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Visada
Dažniausiai
Dažnai
Retai
Niekada
Neatsakė
3.7.9. pav. Kontraceptinių priemonių naudojimas (proc.)
Tiktai 28 proc., t.y., pusė pradėjusių lytinĮ gyvenimą kontraceptines priemones naudoja
visada.
26
3
18
7
45
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Apsisaugoti nuo neštumo
Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintanciu ligu
Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintanciu ligu ir
neštumo
Kita
Neatsake
3.7.10. pav. Kontraceptinių priemonių naudojimo priežastys (proc.)
Tiktai 21 proc. nurodė, kad kontraceptines priemones naudoja stengdamiesi apsisaugoti
nuo lytiniu keliu plintančių ligų, 44 proc. – apsisaugoti nuo nėštumo. Page 58

44
4
2
8
2
9
31
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Vienas pastovus
Turiu kelis ir kaitalioju
Šiuo metu turiu keleta
Pastovaus neturiu
Santykiai
atsitiktiniai/vienkartiniai
Lytiniu santykiu neturiu
Neatsake
3.7.11. pav. Lytinių partnerių skaičius (proc.)
Beveik pusė (44 proc.) tiriamųjų nurodė turintys vieną pastovų lytinĮ partnerĮ.
0
2
2
9
18
18
6
2
1
0
0
0
0
41
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
12 m.
14 m.
15 m.
16 m.
17 m.
18 m.
19 m.
20 m.
21 m.
22 m.
23 m.
24 m.
29 m.
Neatsake
3.7.12. pav. Pirmųjų lytinių santykių amžius (proc.)
Tiktai 4 proc nurodė, kad lytinius santykius pradėjo jaunesni nei 16 metų, tačiau 31 proc.
dar nesulaukę 18 metų. Page 59

31
60
10
0
10
20
30
40
50
60
70
Taip
Ne
Neatsake
3.7.13. pav. Pritarimas abortams (proc.)
Abortams pritaria 31 proc. tiriamųjų.
58
21
4
8
10
0
10
20
30
40
50
60
70
Taip
Greiciau taip
Greiciau ne
Ne
Neatsake
3.7.14. pav. Ikivedybinių lytinių santykių pateisinimas (proc.)
Ikivedybiniams lytiniams santykiams nepritaria vos 12 proc. tiriamųjų.
3.7.15. pav. Ikivedybinių lytinių santykių pateisinimo priežastys (proc.)
Dažniausiai minimos ikivedybinių lytinių santykių pateisinimo priežastys buvo
pasitikėjimas draugu (31 proc.), meilės Įrodymas (23 proc.), smalsumas arba noras patirti
(18 proc.).
18
4
0
4
4
31
23
23
6
0
5
10
15
20
25
30
35
Kai nori tai patirti (smalsu)
Draugas (ė) labai nori
Baimė prarasti draugą (ę)
Kitaip draugai laikys nenormaliu (ia_
Ilga draugystė su draugu (e)
Pasitikėjimas draugu (e)
Meilės Įrodymas
Kita
NeatsakėPage 60

25
45
7
13
3
7
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Santuoka yra butina, jei pora nusprende gyventi
kartu
Santuoka yra reikalinga, bet prieš tuokiantis
reikia pagyventi kartu
Santuoka verta registruoti tik turint (laukiantis)
vaiku
Santuoka visiškai nereikalinga, norint gyventi
kartu nebutina tuoktis
Kita
Neatsake
3.7. pav. Nuostatos santuokos atžvilgiu (proc.)
Griežtų moralinių nuostatų santuokos atžvilgiu laikėsi 25 proc. tiriamųjų, jie manė, kad
santuoka būtina, kad pora nusprendžia gyventi kartu, dar 52 proc. manė, kad santuoka
reikalinga, tačiau prieš tuokiantis reiktų pagyventi kartu arba laukiantis vaikų. O 13 proc.
manė, kad santuoka nebūtina norint gyventi kartu.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 14-18 metų
jaunuoliai numato priemones, kaip galima patobulinti/sukurti, kad jų amžiaus
jaunuoliams netrūktų informacijos apie lytinius santykius ir šeimos planavimą.
Rekomedacijos nukreiptos Į formų Įvairovę: daugiau praktikos, asmeninis pokalbis,
paskaitos. Iš esmės visi sutinka, kad reikia apie tai kalbėti.
Apibendrinus 19-29 metų jaunuolių pasisakymus, galima teigti, kad
rekomedacijos taip pat nukreiptos Į formų Įvairovę: būreliai, šeimos pokalbiai, internetas,
klubai, organizacijos. Siūloma užsiimti prevencine veikla. Jaunimas dažniausiai teigia,
kad tobulinti nieko nereikia, daug jau nuveikta šioje srityje. Belieka tik domėtis („Sukurti
ar tobulinti nereikėtų nieko, visko yra per akis, tik niekas iš jaunimo nesigilina ir
nesidomi“, „Nemanau, kad trūksta informacijos. Tamsi visuomenė, mažai bendravimo
šeimoje, pinigų trūkumas jaunuolių kišenėse“, „Sukurta daug. Reikia tiesiog labiau
viešinti. Lytinis švietimas turėtų būti dėstomas kuo anksčiau.“).
3.8. Įpročiai ir gyvenimo būdas
Šiai sričiai atspindėti parinkti priklausomybių (alkoholio, narkotikų, rūkymo,
migdomųjų, interneto lošimo), sportavimo ir mitybos Įpročių rodikliai. Page 61

21
29
32
7
2
7
2
0
5
10
15
20
25
30
35
Nei karto
Karta per menesi ir reciau
Du keturis kartus per menesi
Du tris kartus per savaite
Keturis ar daugiau kartu per savaite
Visiškai nevartoju
Neatsake
3.8.1. pav. Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 6 mėnesius (proc.)
Tiktai 7 proc. tiriamųjų nurodė, kad alkoholio visiškai nevartoja, tačiau tiktai 9 proc.
pažymėjo, kad per pastaruosius šešis mėnesius alkoholĮ vartojo kelis ar keletą kartų per
savaitę.
28
38
3
0
3
2
3
1
3
11
5
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Nevartoju alkoholio
Norėjai atsipalaiduoti
Norėjau pasijusti laimingesnis
Mane vertė vartoti
Siekiau apsvaigti
Nenorėjau išsiskirti iš grupės draugų
Neturėjau ką veikti
Iš smalsumo
Norėjau užmiršti savo problemas
Kitos priežastys
Neprisimenu
Neatsakė
3.8.2. pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo priežastys (proc.)
Dažniausiai (38 proc.) minima alkoholio vartojimo priežastis buvo noras atsipalaiduoti,
beveik visos kitos priežastys nepasiekė 5 proc. ribos. Rizikos grupei gali būti priskiriami
jaunuoliai siekę pasijusti laimingesni (3 proc.) ir norėję užmiršti savo problemas (3
proc.). Page 62

1
12
10
2
38
4
1
3
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Vartojate pastoviai
Esate bandes keleta kartu
Esate bandes karta
Nebandete, bet noretumete
Nebandete ir nenoretumete
Nenoretumete atsakyti i klausima
Kita
Neatsake
3.8.3. pav. Santykis su narkotikų vartojimu (proc.)
Kad nėra bandę narkotikų ir nenorėtų jų išbandyti nurodė 38 proc. tiriamųjų.
Susirūpinimą kelia linkę rizikuoti, su narkotikais eksperimentuoti jaunuoliai, 10 proc.
narkotikų bandė vieną, o 12 proc. – keletą kartų. Tiktai 1 proc. pripažino, kad narkotikus
vartoja pastoviai, tačiau buvo dar 4 proc., kurie nenorėjo atsakinėti Į šĮ klausimą, nenoras,
taip pat gali rodyti problemos buvimą.
42
27
5
0
22
1
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Žinau
Galėčiau nesunkiai sužinoti
Nežinau, neĮsivaizduoju
Galvoju, kad pagalbos nėra
Man tai nerūpi
Kita
Neatsakė
3.8.4. pav. Žino, kur galima kreiptis pagalbos dėl narkotinių medžiagų vartojimo
(proc.)
Nemažai (42 proc.) tiriamųjų nurodė, kad žino kur galima kreiptis pagalbos dėl
narkotinių medžiagų vartojimo, dar 27 proc. galėtų nesunkiai apie tai sužinoti. Page 63

53
12
3
4
10
8
7
1
2
0
10
20
30
40
50
60
Iš viso nerukau
Meciau
Mažiau negu viena cigarete per savaite
Mažiau negu viena cigarete per diena
1-5 cigaretes per diena
6-10 cigareciu per diena
11-20 cigareciu per diena
Daugiau negu 20 cigareciu per diena
Neatsake
3.8.5. pav. Rūkymo (cigarečių, pypkės, cigarus ir kt.) dažnumas per paskutines 30
dienų (proc.)
Pusė (53 proc.) tiriamųjų nurodė, kad nerūko, 12 proc. – metė rūkyti, tačiau 26 proc.
tiriamųjų rūko kasdien, skiriasi tik cigarečių skaičius surūkomas per vieną dieną, todėl
galima sakyti, kad jie turi rūkymo ĮprotĮ (priklausomybę).
83
10
3
1
1
2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Niekada
1 karta per men. ir reciau
2-4 kartus per menesi
2-3 kartus per savaite
4 ar daugiau kartu per savaite
Neatsake
3.8.6. pav. Migdomųjų/raminamųjų vaistų vartojimas per paskutinius 6 mėnesius
(proc.)
Tyrimo rezultatai rodo, kad 15 proc. tiriamųjų per paskutinius 6 mėnesius vartojo
migdomuosius, raminamuosius vaistus, 2 proc. turi rimtų problemų, nes migdomuosius
vartoja kelis ir keletą kartų per savaitę. Page 64

72
9
9
5
0
2
2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Kasdien
4-5 kartus per savaite
2-3 Kartus par savaite
Karta per savaite
Kita
Nesinaudoju visai
Neatsake
3.8.7. pav. Naudojimosi internetu dažnumas per pastarąjĮ mėnesĮ (proc.)
Internetas jaunų žmonių kasdienybė, 72 proc. nurodė, kad internetu naudojasi kasdien,
dar 18 proc. – nuo dviejų iki penkių kartų per savaitę. Ir tiktai 2 proc. pažymėjo, kad
internetu nesinaudoja visai.
Kitas svarbus rodiklis apibūdinantis interneto vartojimo Įpročius yra internete
praleidžiamas laikas.
25
45
18
8
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Iki 1 val.
1-3 val.
3-5 val.
5 valandas ir daugiau
Neatsake
3.8.8. pav. Laikas vidutiniškai per dieną praleidžiamas internete (proc.)
Dažniausiai (45 proc.) pasitaikanti vidutinė laiko praleidžiamo internete trukmė yra 1-3
valandos per dieną, susirūpinimą kelia 28 proc. tiriamųjų, kurie internete per dieną
praleidžia 3 ir daugiau valandų.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 14-18 metų
jaunuoliai turi šiuos pagrindinius žalingus Įpročius: alkoholis, rūkymas. Rečiau
Įvardintas narkotikų vartojimas („narkotikų naudojimas“, „šnioja gaidĮ“). Kaip žalingas
Įprotis Įvardintas smurtas, nesimokymas, atikalbinėjimas.
19-29 metų jaunuolia Įvardijo dar ir tokius žaligus Įpročius, kaip vagystės,
ankstyvi lytiniai santykiai, vandalizmas, smurtas.
14-29 metų jaunuoliai Įvardija ir priemones, kaip galima būtų šalinti žalingus
Įpročius (3.8.1. lentelė).
3.8.1. lentelė. 14-29 metų jaunuolių siūlymai žalingų Įpročių šalinimui Page 65

Kategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Tvarkos griežtinimas
paaugliams>, ,
rūko, geria>, pardavimą nepilnamečiams>, rūkymą iki tam tikro amžiaus>, <Įteisinčiau vieną iš
rūkymo metimo priemonių – Alen Car knygą „Lengvas
būdas mesti rūkyti“, kaip alternatyvą valandėlėms,
pleistrams ir pan.>
Kontrolė
alkoholis ar rūkalai kontrolę>, nepilnamečiams>, sustiprinčiau apsaugą pasieniuose, kad neĮvežtų
kontrabandą su narkotikais>, < Narkotikų kontrolė visose
jaunimo susiėjimo vietose>, viešose vietose rūkyti, gerti, sutvarkyčiau smurtautojus>
Bausmės
jiems tai>
Mokymosi rezultatai
mokosi dvejetais, trejetais, ketvertais, vadinasi jis
nesimoko ir jam to nereikia>
Išbandymas
mest>
Pagalba (tik 19-29 m.)
, pati rodyčiau pavyzdĮ kitiems>, < Įteisinčiau vieną iš
rūkymo metimo priemonių – Alen Car knygą „Lengvas
būdas mesti rūkyti“, kaip alternatyvą valandėlėms,
pleistrams ir pan.>
Švietimas ir prevencija (tik
19-29 m.)
,
pasekmes>,
Jaunuolių Įvardintos priemonės apima tokias kategorijas: tvarkos griežtinimą,
kontrolę, bausmes, mokymis rezultatus, išbandymą. Galima teigti, kad priritetas yra
teikiamas tvarkos griežtinimui („Griežtinčiau tvarką dėl alkoholio ir cigarečių pardavimo
paaugliams“, „Uždrausčiau visiems juos pardavinėti“, „Aktyviau turėtų veikti policija ir
turėtų saugot tuos, kurie rūko, geria“) ir kontrolei („Didinčiau parduotuvių ar kitų Įstaigų,
kur parduodamas alkoholis ar rūkalai kontrolę“, „Neleisčiau rūkyti ir gerti
nepilnamečiams“). 19-29 metų jaunuoliai Įvardija dar ir šias priemones: pagalbą,
švietimą ir prevenciją.
Sportas, judėjimas labai svarbus šiuolaikiniame gyvenime kaip sveikatos šaltinis
ir ligų prevencijos priemonė. Judame labai mažai, nes mažai dirbame fizinio darbo,
dažniausiai dirbame, mokomės, laisvalaikĮ leidžiame sėdėdami. Todėl buvo siekiama Page 66

išsiaiškinti, kiek kartų per savaitę ir kiek laiko jaunimas sportuoja ne pamokų ir ne
paskaitų metu.
27
22
38
10
3
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Ne karto
Viena karta
Daugiau nei viena karta
Kiekviena diena
Neatsake
3.8.9. pav. Sportavimo dažnumas, kartai per savaitę (proc.)
Visai nesportuoja 27 proc. tiriamųjų, vieną kartą per savaitę sportuoja 22 proc. ir 48 proc.
sportuoja daugiau nei kartą arba kasdien. Tokie rezultatai džiugina.
7
22
23
14
7
23
5
0
5
10
15
20
25
Iki 15 min.
15-30 min.
30-60 min.
Iki 1,5 h.
1,5 h ir daugiau
Nesportuoju visai
Neatsake
3.8.10. pav. Vidutiniška sportavimo vienu kartu trukmė (proc.)
Vidutiniška sportavimo vienu metu trukmė labai Įvairi, rečiausiai sportuojama
vidutiniškai iki 15 minučių bei 1.5 valandos ir ilgiau (po 7 proc.), visi kiti tiriamieji
pasiskirsto beveik po lygiai trijose sportavimo trukmės nuo 15 minučių iki 1.5 valandos
grupėse.
Pastaruoju metu vis dažniau jaunos mergino suserga valgymo sutrikimais, nervine
anoreksija, bulimija. Žiniasklaidos propaguojami itin lieso kūno idealai, dietų ir svorĮ
mažinančių papildų reklama kelia jaunų merginų nepasitenkinimą savo kūno formomis ir
norą suliesėti net toms kurios ir taip yra liesos. Todėl Į klausimyną buvo Įtraukti
klausimai apie kūno svorĮ ir ūgĮ, kuriais siekiama nustatyti kūno masės indeksą. Šis
indeksas nustatyti ar svoris atitinka ūgĮ, yra per mažas ar per didelis. Page 67

10
61
23
6
0
10
20
30
40
50
60
70
mažiau už 18.5
18.5 iki 24
virš 24
Neatsakė
3.8.10. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kūno masės indeksą (proc.)
Kūno masės indeksas mažesnis už normalų buvo 10 proc. tyrime dalyvavusių merginų, o
viršsvorĮ turėjo 23 proc. merginų.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 14-29 metų
jaunuoliai mažai fiziškai aktyvūs todėl, kad:
- piknaudžiauja žalingais Įpročiais (rūko, geria, daug valgo, sėdi prie kompiuterių);
- kankina meilė („meilės kankinimas“);
- neorganizuotas laisvalaikis („Todėl kad iš neturėjimo ką veikt šniojam, rūkom,
geriam“, „Nes jie visi aptingę“, „Nes jiems viskas neĮdomu“);
- užsiėmimo Įvairovės stoka („Todėl, kad nelabai ir yra tokių užsiėmimų“);
- bendraminčių stoka („...neatsiranda bendraminčių“);
- laiko stoka.
83
69
11
14
4
12
1
3
2
3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Vartoti kūno svorĮ
mažinančius maisto
papildus
Laikytis dietų, stengtis
mažinti svorĮ
Ne, ir neplanuoju
Ne, bet planuoju
Taip, yra tekę kartą
Taip, reguliariai Neatsakė
3.8. pav. Per pastarąjĮ mėnesĮ teko laikytis dietų ir vartoti kūno svorĮ mažinančius
maisto papildus (proc.)
Susirūpinimo savo kūno apimtimis požymių rodo 29 proc. tiriamųjų, 14 proc. dietos
nesilaiko, bet planuoja laikytis, tai gali būti ta grupė jaunuolių, kurie susirūpinę savo
figūra, bet niekada savo planų laikytis dietos neĮgyvendina, 12 proc. tiriamųjų yra laikęsi
dietos vieną kartą ir 3 proc. dietų laikosi reguliariai.
Kūno svorĮ mažinančius papildus vartoja dar mažiau tiriamųjų, 1 proc. juos
vartoja pastoviai, 4 proc. vartojo vieną kartą ir 11 proc. nevartojo, bet planuoja. Page 68

Kalbant apie sveikatingumą ir gyvenimo būdą svarbu pasižiūrėti Į mitybos
Įpročius.
60
15
40
9
20
13
20
59
25
37
47
34
52
39
43
24
8
9
7
33
19
25
14
5
5
32
4
22
6
21
21
9
2
7
3
3
3
3
3
4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Valgote pusryčius, pietus ir vakarienę
Valgote tik pusryčius ir vakarienę
Valgote vaisius ir daržoves
Valgote "čipsus" ir pan.
Valgote saldumynus
Geriate saldžius gazuotus gėrimus
Geriate pieną
Geriate natūralų vandenĮ (nebirintą ir
negazuotą)
Kasdieną
Keletą kartų per savaitę
Tik savaitgaliais
Niekada
Neatsakė
3.8. pav. Pastarojo mėnesio valgymo Įpročiai (proc.)
Apibendrintai galima teigti, kad daugumos tiriamųjų valgymo Įpročiai yra geri, nes 87
kasdien arba keletą kartų per savaitę valgo vaisius ir daržoves, 85 proc. – pusryčius,
pietus ir vakarienę, 83 proc. – geria natūralų vandenĮ, tačiau griežtai žiūrint vandenĮ
reikia gerti kasdien ir tokių tiriamųjų jau yra 69 proc., vaisius ir daržoves taip pat reiktų
valgyti kasdien ir tokių yra tik 40 proc. Saldumynus kasdien arba keletą kartų per savaitę
valgo 72 proc., geria saldžius gazuotus gėrimus – 52 proc. ir valgo „gipsus“ – 43 proc.
tiriamųjų.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 14-18 metų
jaunuoliai prastai maitinasi todėl, kad:
- neturi laiko („Dėl draugų, nes skuba greičiau su jais susitikti“, „Nes kartais neturi
laiko“);
- svaikas maistas neskanus („Nes nesveikas maistas skanesnis“);
- pardavinėjama visur („Nes tokĮ maistą pardavinėja parduotuvėse. Daug E dalykų
maiste“);
- laikosi dietų („Tam kad nori sulieknėti“, „Nes laikosi dietos, nori būti gražūs“);
- vartoja narkotikus („Todėl, kad per daug „niūchina“).
Galima teigti, kad jaunuoliai yra susidarę klaidingą nuomonę dėl figūros apimčių. Jie
mano, kad tik valgydami nesveiką maistą, pasieks lauktų rezultatų. Prastą maitinimąsi
sąlygoja ir žalingų Įpročių vartojimas, nuolatinis skubėjimas. Taip pat jaunuoliai
klaidingai mano, apie nesveiko maisto paradvinėjimą parduotuvėse. Kai kuriems suidaręs
Įspūdis, kad jeigu parduotuvėse yra padarvinėjama tai visas maistas yra sveikas.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 19-29 metų jaunuoliai
prastai maitinasi todėl, kad:
- vartoja alkoholĮ, rūko;
- valdo stresas („Didelis stresas“) Page 69

- daug darbo;
- greitas gyvenimo tempas („Todėl, kad nori visko greitai, neturi kada virti“);
- maiste daug chemijos;
- informacijos trūkumas („Nes jie neturi pakankamai informacijos apie netikusią
mitybą arba nenori jos priimti....“)
- reklama („....reklamos rodomos visur skatina juos netaisyklingai maitintis“).
3.9. Šeima, draugai, kaimynystė
Šioje srityje yra jaunimo socialinės aplinkos ir socialinio palaikymo rodikliai.
Socialinę aplinką sudaro šeima, draugai ir kaimynystė: šeimos integruotumo ir socialinio
palaikymo rodikliai; draugų skaičius, ar lengva susirasti draugų, pasitenkinimas draugais
ir draugų socialinis palaikymas; kaimynystės saugumas ir sutelktumas. Pagal šiuos
rodiklius galima spręsti apie socialinio tinklo plotĮ ir kokybę, socialinės pagalbos poreikĮ.
Šeimos darnos rodiklis – tai suminis rodiklis matuojamas 7 indikatoriais, apie
šeimos narių kartu leidžiamą laisvalaikĮ, dirbamus darbus, tarpusavio palaikymą,
atvirumą ir pan., matuojantis šeimos narių santykių kokybę, gali būti apibūdinamas kaip
šeimos integralumas, darnumas, sutelktumas. Rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 21. Kur
7 reiškia darnos šeimoje trūkumą, o 21 reiškia stipriai išreikštą darną šeimoje, vadinasi,
kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo darnesni santykiai šeimoje: labai žemo ir žemo (nuo 7
iki 12), vidutinio (nuo 13 iki 17), aukšto ir labai aukšto (nuo 18 iki 21) darnumo šeimose.
Į šio rodiklio indikatorius atsakė 202 tiriamieji.
13
30
24
33
0
5
10
15
20
25
30
35
labai žemo ir žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
neatsakė
3.9.1. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimos darnumą /integruotumą (proc.)
Vidutinė šeimos darnumo reikšmė buvo 15.73, 50 proc. tiriamųjų šeimos darnumas yra
žemesnis vidutinio, o 13 proc. tiriamųjų šeimos, kurioje gyvena darnumą vertino kaip
labai žemą ir žemą.
Šeimos narių socialinio palaikymo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 7
indikatoriais apie tam tikras palaikymą išreiškiančias patirtis (pvz., pagyrimas,
palaikymas, pagalba sprendžiant problemas, išklausymas ir pan.) iš šeimos narių, kurie
rodo, kad tiriamasis gyvena jĮ palaikančioje, pripažĮstančioje, mylinčioje ir vertinančioje
namų aplinkoje. Socialinio palaikymo šeimoje rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 21. Kur
7 reiškia socialinio palaikymo šeimoje trūkumą, o 21 reiškia stipriai išreikštą socialinĮ
palaikymą šeimoje, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė tuo daugiau socialinio
palaikymo tiriamieji sulaukia iš šeimos narių: labai žemo ir žemo (nuo 7 iki 12), vidutinio Page 70

(nuo 13 iki 17), aukšto ir labai aukšto (nuo 18 iki 21) socialinio palaikymo šeimoje. Į šio
rodiklio indikatorius atsakė 286 tiriamieji.
14
50
36
5
0
10
20
30
40
50
60
labai žemo ir žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
neatsakė
3.9.2. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimos narių socialinĮ palaikymą (proc.)
Vidutinė šeimos narių socialinio palaikymo reikšmė buvo 15.95, 41 proc. tiriamųjų
šeimos socialinis palaikymas buvo žemiau vidurkio, o 14 proc. tiriamųjų gyveno šeimose,
kurios socialinio palaikymo nesuteikia arba jo suteikia labai mažai.
Santykių su draugais kokybės rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 5
indikatoriais apie santykių su draugais patirtis arba santykių su draugais kokybės
suvokimus. Santykių su draugais kokybė išreiškiama tokiais draugystės požymiais, kaip
pasitenkinimas, pasitikėjimas, pagalbos suteikimas, atvirumas. Šis rodiklis kinta skalėje
nuo 5 (minimali reikšmė) iki 20 (maksimali reikšmė), kur 5 reiškia silpnus,
nepalaikančius, o 20 reiškia stiprius, palaikančius santykius su draugais, vadinasi, kuo
didesnė rodiklio reikšmė tuo kokybiškesni santykiai su draugais, tuo daugiau socialinio
palaikymo tiriamieji sulaukia iš draugų.
Vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo 15.44, kuri buvo arčiau maksimalios reikšmės.
Tai aukštas rodiklis ir rodo, kad santykius su draugais, draugų socialinĮ palaikymą
tiriamieji buvo linkę vertinti teigiamai.
10
40
46
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
labai žemo ir žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
neatsakė
3.9.3. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal santykių su draugais kokybės rodiklĮ
(proc.)
Vidutinė santykių su draugais rodiklio reikšmė padalijo tiriamųjų imtĮ per pusę, tačiau 10
proc. tiriamųjų nesulaukia socialinio palaikymo iš draugų arba sulaukia jo labai mažai. Page 71

6
21
70
4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Nė vieno
vieną
Du ir daugiau
Neatsakė
3.9.4. pav. Artimų draugų skaičius (proc., N=301)
Tiktai vieną draugą turėjo 21 proc. tiriamųjų, o 6 proc. nurodė, kad visai neturėjo draugų,
tai rodo mažą ar siaurą socialinių ryšių tinklą, tai rizikos grupė. Nustatytas vidutinio
stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys (Pearson koeficientas 0.377, p=0.001) tarp artimų
draugų skaičiaus ir santykių su draugais kokybės rodiklių, kuo mažiau turii draugų, juo
žemiau vertina santykių su jais kokybę.
3
20
54
4
4
0
10
20
30
40
50
60
Labai sunku
Sunku
Lengva
Labai lengva
Neatsakė
3.9.5. pav. Naujų draugų suradimo lengvumas (proc., N=301)
Kad sunku surasti naujų draugų pripažino 20 proc. ir kad labai sunku – 3 proc. tiriamųjų.
Taip pat buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija (0.408, p=0.001) tarp artimų
draugų skaičiaus ir naujų draugysčių užmezgimo, kuo sunkiau surasti draugų, tuo mažiau
draugų ir turi.
Socialinio palaikymo rodiklis – tai suminis rodiklis rodantis ar tiriamieji bendrai
sulaukia socialinės paramos ir palaikymo nesvarbu iš kokių žmonių, svarbu kad sulaukia.
Rodiklis matuojamas indikatoriais Įvardijančiais Įvairius socialinio palaikymo būdus,
tokius kaip išklausymas, priėmimas, padrąsinimas ir pan. Šis rodiklis kinta skalėje nuo 0
iki 7, kur 0 reiškia socialinio palaikymo ir paramos nebuvimą, o 7 stiprų socialinĮ
palaikymą ir paramą. Page 72

19
43
35
4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
labai žemo ir žemo
vidutinio
aukšto ir labai aukšto
neatsakė
3.9.6. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinio palaikymo rodiklĮ (proc.)
Vidutinė šio rodiklio reikšmė buvo 4.62, kuri buvo arčiau maksimalios reikšmės.
Tai aukštas rodiklis ir rodo, kad santykius su draugais, draugų socialinĮ palaikymą
tiriamieji buvo linkę vertinti teigiamai.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad 19-29 metų
jaunuoliams svarbiausia šeimoje, kad būtų galima išlaikyti darną yra:
- ištikimybė;
- atvirumas;
- pasitikėkimas;
- pagarbą;
- santarvė;
- meilė;
- pokalbiai;
- tolerancija;
- bendros pramogos;
- Bendras ar panašus požiūris Į tuos pačius dalykus.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis, galima teigti, kad jaunuoliams draugai
yra būtini dėl daugelio priežasčių (žr. .... lentelė).
14-18 metų jaunuoliai vienareikšmiškai teigia, kad draugai yra reikalingi. Priežastys,
dėl ko jie reikalingi apima: bendravimą („Kad galėčiau pabendraut“, „Draugai reikalingi,
kad būtų galima pasikalbėti, pajuokauti per pertraukas ir per pamokas“), pagalbos poreikĮ
(„draugai padeda kai būna kas nors blogai, ar fizine prasme, pvz., padeda panešti“, „Aš
be jų negaliu būti“), atstoja seseris, brolius („Namie seserų ir brolių neturiu, o tėtis man
nedraugas“), laisvalaikio kokybę („Be draugų dienos būtų niūrios, nebūtų ką veikti“,
„Kad būtų linksmiau“, „Kad pakeltų nuotaiką, praleisti laisvalaikĮ“), psichologinę
savijautą („Reikia, kad turėtum kam išsipasakoti, Į ką atsiremti“).
3.9.1. lentelė. 14-29 metų jaunuolių nuomonė apie draugus
Kategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Bendravimas
pasikalbėti, pajuokauti per pertraukas ir per pamokas>, <...yra su kuo
pabendraut>
Pagalba
padeda panešti>, ,

pašnekėti, paprašyti pagalbos, jei reikia>, supranta>, , labai reikia jo paramos>
Laisvalaikis
, linksmiau>, , galima puikiai leisti laisvalaikĮ, yra su kuo pabendraut, yra žmonių,
kurie bet kokiu atveju tave palaiko>, < Kad būtų galima turiningiau
praleisti laisvalaikĮ, yra su kuo pabendraut, yra žmonių, kurie bet
kokiu atveju tave palaiko>
Psichologinė savijauta
, draugą atstoja kompiuteris, tačiau kompiuteris nėra sveika, reikia
turėti ir draugų, su kuriais galėtum atsipalaiduoti, pasikalbėti apie
nerimą keliančias problemas, jei viską savyje laikysi galima taip
žmogui ir išprotėti>, pasiguosti ir padėti>, <...yra su kuo pabendraut, yra žmonių, kurie bet
kokiu atveju tave palaiko.
19-29 metų jaunimui draugai labiausiai reikalingi tam, kad turėtų, kas pagelbės, kad
turėtų žmones, šalia kurių gerai jaustųsi („...reikia turėti ir draugų, su kuriais galėtum
atsipalaiduoti, pasikalbėti apie nerimą keliančias problemas, jei viską savyje laikysi
galima taip žmogui ir išprotėti“). Šio amžiaus jaunuoliia ne tik tikisi kokios nors pagalbos
iš draugų, bet ir yra pasiruošę jiems padėti („Kadangi kartais norisi su kuo išsikalbėti,
pasiguosti ir padėti“). Taip pat draugų reikšmė išryškėja laisvalaikio pozicijoje („su jais
galima puikiai leisti laisvalaikĮ, yra su kuo pabendraut, yra žmonių, kurie bet kokiu atveju
tave palaiko“, „kad būtų galima turiningiau praleisti laisvalaikĮ...“).
Jaunimas iliustruoja pavyzdžiais, kuriais Įrodo, kad geriau turėti 100 darugų nei
100 litų.
Kaimynystės saugumo rodiklis – tai suminis rodiklis, kurĮ sudaro 9
dichotominiai teiginiai apie tai kaip tiriamieji suvokia/žino apie kaimynystėje vykstančius
nusikaltimus, nelegalias veiklas, kurios mažina kaimynystės saugumą, arba atspindi jos
nesaugumą. Kaimynystės saugumo rodiklis kinta nuo 0 iki 9, kur 9 rodo saugiausią
kaimynystę.
91
4
1
4
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
pavojinga
rizikinga
saugu
neatsakė
3.9.7. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kaimynystės saugumo rodiklĮ (proc.)
Dauguma tiriamųjų pažymėjo, kad jų kaimynystėje per paskutines 30 dienų Įvyko iki 4
saugumą mažinančių Įvykių.
Pasitenkinimo kaimynyste rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 7
indikatoriais apie santykių su kaimynais patirtis bei pasitenkinimo Įvairiais santykių, Page 74

gyvenimo kaimynystėje aspektais suvokimus, atspindintis tiek kaimynystės socialinę
kontrolę, tiek jos solidarumą. Pasitenkinimo kaimynyste rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki
28. Kur 28 reiškia silpną, o 7 reiškia aukštą pasitenkinimą kaimynyste ir santykiais joje,
vadinasi, kuo mažesnė rodiklio reikšmė tuo didesnis pasitenkinimas, solidaresni
santykiai, stipresni ryšiai kaimynystėje.
9
53
34
4
0
10
20
30
40
50
60
žemo
vidutinio
aukšto
neatsakė
3.9.8. pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasitenkinimo kaimynyste rodiklĮ (proc.)
9 proc. tiriamųjų buvo nepatenkinti savo kaimynyste, kas joje vyksta ir kaip žmonės
bendrauja, 53 proc. buvo vidutinio pasitenkinimo.
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis galima teigti, kad 14-18 metų jaunuoliai
problemas susjusias su jų rajonu/kaimu/kvartalu Įvardijas tas, kurios susijusios su:
- saugumu („Mieste vakarais nėra saugau vaikščioti, kai vaikščioja paauglių
grupuotės“, „Muštynės, žudynės“);
- su neorganizuotu laisvalaikiu („Nelabai yra ką veikti“, „Nėra vandens parkų“);
- tvarkos trūkumu („Nešvara“).
19-29 metų jaunuoliai Įvardija problemas, susijusias su neorganizuotu laisvalaikiu
(„nebėra jokių susibūrimų, švenčių“, „laisvalaikio praleidimo vietų labai mažai“, „nėra
kur leisti laisvalaikĮ“), lėšų stygiumi („Įvairių lėšų mažinimai“), bendravimu(„žmonių
piktas bendravimas“), prasta miesto infratstruktura bei aplinkos tvarkymu(„Gatvių
apšvietimas, kelių valymas, šviesoforų trūkumas“, „Kelių tvarkymas, apšvietimai“,
„Nevalomos šalutinių kelių gatvelės“, „Mašinomis perkrauti kiemai“).
Šioms Įvardintoms problemoms 14-18 metų jaunuoliai nurodo nemažai priemonių,
kaip pagerinti situaciją savo rajone/kieme/kvartale (3.9.2. lentelė).
3.9.2. lentelė. Priemonės, skirtos situacijai rajone/kieme/kvartale gerinti (14-18 metų
jaunuolių nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Politika
Įstatymų tobulinimas
<Įteisinčiau Įstatymą, kad nebūtų galima paaugliams vaikščioti
grupėmis po šešių valandų vakaro>, prekių pardavimą paaugliams skirčiau 5000 Lt baudą>, kelčiau atlyginimą, nes jie stengiasi ir negauna už tai beveik nieko>
Gamtos saugojimas
,
Aplinka
Miesto/rajono
infrastruktūra
, ,
,
< Padaryčiau, kad valymo Įrengimai vasarą nesmirdėtų> Page 75

Saugumas
, patrulius, prižiūrinčius miestą>, mokinių, tai kreipčiau dėmesĮ>, nes iš jų tyčiojamasi>, , Pristatyčiau
kamerų daugiau>
Socialiniai
klausimai
, nes jie stengiasi ir negauna už tai beveik nieko>, neturtingiems mokiniams, nes iš jų tyčiojamasi>
Laisvalaikis
<Įsteigčiau kokĮ nors klubą>, ,
, ,
Kulviečio statulos ir būsim?>
Apibendrinus kokybinio tyrimo duomenis galima teigti, kad siūlomos priemonės
apima Įstatymų pakeitimus, gamtos tausojimą, miesto/rajono infratsruktūros tobulinimą,
saugumą, socialinius klausimus bei laisvalaikĮ. Kadangi probleminės
rajonuose/kiemuose/kvartaluose buvo Įvardintos saugumo, laisvalaikio, aplinkos
problemos, todėl natūralu, kad ir priemonės buvo Į tai nukreiptos. Tačiau vardinant
priemones išryškėjo ir atitinkamos socialinės problemos („Pagerinčiau situaciją
benamiams“, „Mokytojams kelčiau atlyginimą, nes jie stengiasi ir negauna už tai beveik
nieko“, „Padėčiau neturtingiems mokiniams, nes iš jų tyčiojamasi“), kurioms šalinti
jaunuoliai siūlo pagalbą benamiams, mokytojams bei neturtingiems mokiniams.
Laivalaikio problemą jaunuoliai siūlo šalinti steigdami klubus, rengdami šventes,
diskotekas („Įsteigčiau kokĮ nors klubą“, „Daryčiau diskotekas penktadieniais“, „Daugiau
švenčių daryčiau“). Taip pa jaunuoliai pasigenda ir kino teatrų („Kino teatras kadangi
jaunimui nėra kur dėtis, ne gi mes eisim prie Kulviečio statulos ir būsim?“).
Užtikrinant saugumą prioritetinės priemonės yra stebėjimo kameros, policijos
patrulių gausa. Tam, kad rajono/kiemo/kvartalo aplinka būtų kokybiškesnė, jaunuoliai
siūlo ne tik tvarkyti miestą: apšviesti gatves, taisyti kelius, bet ir jie norėtų išsaugoti
medžius („Uždrausčiau neleistinoje vietoje kirsti medžius“).
Įstatymų pakeitimas, anot jaunuolių, būtų nukreiptas Į paauglių saugumą („Įteisinčiau
Įstatymą, kad nebūtų galima paaugliams vaikščioti grupėmis po šešių valandų vakaro“,
„Už narkotinių ar alkoholio prekių pardavimą paaugliams skirčiau 5000 Lt baudą“).
19-29 metų jaunuoliai nurodo priemones, kaip pagerinti situaciją savo
rajone/kieme/kvartale (3.9.3. lentelė).
3.9.3. lentelė. Priemonės, skirtos situacijai rajone/kieme/kvartale gerinti (19-29
metų jaunuolių nuomonė)
Kategorija
Subkategorija
Kategorijas iliustruojantys teiginiai
Kiemų tvarkymas
sutvarkymas>, <Žiemą liepčiau darbininkams nuvalyti kelius ir gatves
nuo sniego>,
Aplinka
Miesto/rajono
infrastruktūra
< utvarkyčiau šaligatvius ir kelius, kad nebūtų kaip po karo>,
, <Žiemą
valyčiau šaligatvius, šalutinius kelius>, <Įrengčiau daugiau stovėjimo
aikštelių automobiliams>, vaikšto žmonės>, vaizdo kameras>, , Page 76

Saugumas
, Įrengčiau pėsčiųjų perėją bei vaizdo kameras>
Bendravimas
,
Socialiniai
klausimai
, problemas, spręsčiau jas kartu>
Laisvalaikis
<Įkurčiau gerą kino teatrą ir ledo areną>, miesto švenčių>, <Įkurčiau daugiau pramogų jaunimui, šokių klubą>,
, , <
DidesnĮ užimtumą jaunimui, kad turiningiau laiką praleistų>,

19-29 metų jaunimas priemones, kurias naudotų gerinant situaciją
rajone/mieste/kvartale orientavo Į saugumą, aplinkos tavarkymą (gatvės, pėsčiųjų perėjos,
žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės), bendravimą, socialinių klausimų
sprendimą bei laisvalaikĮ.
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS JONAVOS SAVIVALDYBEI
Apibendrinus tyrimo duomenis, galima išskirti keltą bendrų tendencijų. Net 55
procentų apklaustų moksleivių tėvai mažai domisi vaikų mokyklos reikalais ir jų
mokymusi. Tėvų domėjimasis ir kontrolė susiję su moksleivių amžiumi- kuo vyresni
vaikai, tuo mažiau tėvai domisi, kontroliuoja. Mokinių pažangumas nebuvo susijęs su
šiuo rodikliu, tačiau jis buvo svarbus būsimos profesijos pasirinkimui, domėjimuisi
būsima profesija ir sąmoningam jos pasirinkimui.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojų palaikymas, paskatinimas didina
moksleivių pažangumą, lankomumą, problemų Įveikos ir Įvykių kontrolės gebėjimus,
tačiau penktadalis moksleivių nejautė arba jautė labai silpną mokytojų palaikymą.
Tiktai 3 proc. tiriamųjų patyrė daug ir daugkartinių patyčių mokykloje, todėl
mokykloje jiems būti nebuvo saugu, dar 36 proc. tirtų moksleivių patyrė patyčių, kurios
kėlė pavojų jų saugumui mokykloje. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo daugiau
moksleiviai patyrė Įvykių mažinančių mokyklos saugumą, tuo blogesnis buvo jų
mokyklos lankomumas ir prastesni problemų Įveikos ir Įvykių kontrolės gebėjimai.
39 proc. tiriamųjų labai mažai domėjosi arba visai nesidomėjo savo būsima
profesija, jos paklausa darbo rinkoje, keliamais reikalavimais, mokymosi dalykus rinkosi
ne pagal būsimą profesiją ir pan. Tėvų kontrolė ir domėjimasis mokslu bei mokyklos
reikalais didina moksleivių domėjimąsi būsima profesija.
Kas dešimtas moksleivis nurodė turintis sunkumų nuvykti Į mokyklą, dauguma
turinčių sunkumų nuvykti Į mokyklą žymėjo, kad ją pasiekia pėsčiomis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Jonavos mokyklos sudaro moksleiviams galimybių
naudotis savo patalpomis ir stadionais po pamokų ir ne pamokų metu. Dažniausiai buvo Page 77

minimas stadionas (63 proc.), tada sporto salė bei kabinetai (po 48 proc.) ir aktų salė (36
proc.).
Patys moksleiviai mano, kad pagrindinės problemos mokykloje yra patyčios,
blogas kai kurių moksleivių elgesys ir dideli mokymosi krūviai, jie norėtų kad mokytojai
būtų griežtesni tiems kurie tyčiojasi, blogai elgiasi smurtauja, kad baustų, šalintų iš
mokyklos.
Rekomenduojama: daugiau dėmesio skirti patyčių ir smurto mokykloje
prevencijai, didinti mokytojų kompetencijas patyčių prevencijos srityje. Taip pat atkreipti
mokytojų dėmesĮ Į tai, koks svarbus moksleivių pažangai, lankomumui yra mokytojų
žodinis pagyrimas, paskatinimas, pripažinimas.
Studijuojančio jaunimo apklausos rezultatai rodo, kad yra problemų su profesijos
ir studijų pasirinkimu. Įsidarbinimo galimybė pasirenkant profesiją buvo svarbi tik 21
proc. respondentų. Tiktai 5 proc. moksleivių galvojo rinktis mokytis profesinę mokyklą,
tuo tarpu net 43 proc. siekė studijuoti universitete. Kas ketvirtas studentas rinkdamasis
studijas nesidomėjo, arba domėjosi labai mažai universitetų teikiamomis galimybėmis,
pvz., technine baze, studijų mainais su užsienio universitetais ir pan. Net 31 proc.
aukštosiose mokyklose studijuojančių tiriamųjų buvo linkę sutikti su teiginiu, kad
aukštąją mokyklą pasirinko tą, kurioje lengva studijuoti, o 51 proc. – kad rinkosi pagal
aukštosios mokyklos prestižą. Pusė dirbančių studentų dirba darbą nesusijusĮ su būsima
profesija arba studijuojama sritimi.
Daugiau nei pusė (54 proc.) dirbančiųjų dirbo ne pagal Įgytą specialybę, todėl
kad: nerado darbo atitinkančio specialybę, darbas pagal specialybę būtų buvęs neĮdomus
arba mažai apmokamas. Tiktai du iš dešimties rinkdamiesi profesiją konsultavosi su
mokytojais ir kitais specialistais, o keturi iš dešimties mokykloje dar nežinojo kokią
profesiją pasirinks. Darbo suradimui, dirbančių tiriamųjų nuomone, didesnės Įtakos turėjo
asmeninės pažintys nei Įgyta profesinė kvalifikacija.
Rekomenduojama: stiprinti ir plėsti profesinĮ informavimą, konsultavimą
mokykloje. Kad šios paslaugos būtų prieinamos kiekvienam moksleiviui ir padėtų jam
sąmoningai rinktis būsimą profesiją. Sudaryti sąlygas moksleiviams atpažinti savo
gebėjimus bei polinkius ir padėti pasirinkti mokymosi dalykus, o vėliau ir studijų sritĮ
pagal gebėjimus. Stiprinti profesines mokyklas, gerinti, daryti patrauklesnĮ profesinĮ
rengimą profesinėse mokyklose.
Studijuojantis jaunimas susiduria su finansinėmis problemomis, brangiai kainuoja
mokslai ir pragyvenimas. Todėl 40 proc. studijuojančių tiriamųjų dirba, beveik pusei jų
sunkiai sekasi derinti darbą ir studijas. Jaunuolių manymu, dėl darbo ir studijų derinimo
dažniausiai nukenčia darbo rezultatai, tačiau dalis pripažĮsta, kad pablogėjo ir jų sveikata.
Daugiau nei trečdalis (39 proc.) dirbančių tiriamųjų buvo linkę sutikti, kad
darbdavys nesudaro sąlygų mokytis, kelti kvalifikaciją ir tiktai trečdalis sutiko kad
darbdavys apmoka arba iš dalies apmoka studijas ar kvalifikacijos kėlimą.
Apie 40 proc. tiriamųjų turėjo ketinimų dėl darbo migruoti Į kitą miestą arba kitą
šalĮ. Migracijos priežastys ekonominės, minimas noras arba tiesiog susirasti darbą arba
rasti geriau apmokamą darbą. Page 78

Tiktai 3 proc. tiriamųjų turėjo savo verslą, dar 2 proc. dirbo pagal verslo
liudijimą, 11 proc. ketino pradėti savo verslą. Vos 16 proc. buvo susipažinę su jaunimo
verslumo skatinimo programa Lietuvoje ir dauguma susipažinusių ją vertino neigiamai.
Rekomenduojama: Skatinti jaunimo verslumą, viešinti jaunimo verslumo
skatinimo programą, programos priemones, didinti jos prieinamumą.
Tyrime dalyvavo 8 proc. niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, 8 proc. iš
jų nurodė pagrindinĮ, 30 proc. vidurinĮ, likusieji - profesinĮ arba aukštąjĮ išsilavinimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo neturintys ir nesimokantys tiriamieji naudoja Įvairius
darbo paieškos būdus: darbo biržą, darbo skelbimus internete ir laikraščiuose, per
pažĮstamus, draugus ir derina juos tarpusavyje. Mažiausiai tiriamieji nurodė besinaudoję
jaunimo darbo centro paslaugomis (8 proc.), net Įdarbinimo agentūrų paslaugomis (21
proc.) naudojosi dvigubai daugiau tiriamųjų nei jaunimo darbo centru. Svarbiausias
kriterijus renkantis darbą buvo atlyginimas, o turima kvalifikacija buvo antroje vietoje,
tačiau ji per pus rečiau minima nei atlyginimas.
Patys jaunuoliai Įvardija tokias su darbu susijusias problemas, kaip darbo vietų
trūkumą, mažus atlyginimus ir didelius darbo krūvius, darbo ir studijų derinimo
sunkumus. Kaip būdus šioms problemoms spręsti jie siūlo didinti darbo vietų skaičių,
sudaryti galimybes dirbti, Įgyti darbinės patirties tiems, kurie neturi aukštojo
išsilavinimo, o taip pat tobulinti bei labiau reklamuoti profesinio rengimo sistemą. Taip
pat jie norėtų, kad būtų sudarytos palankesnės teisinės sąlygos darbdaviams, Įdarbinant
jaunus arba neĮgalius asmenis.
Rekomenduojama: viešinti jaunimo darbo centrą, jo teikiamas paslaugas, didinti
jo paslaugų prieinamumą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas užsiėmęs darbu, studijomis bei mokymusi, o
laisvalaikiui skiria labai mažai laiko, beveik pusė tiriamųjų laisvalaikiui skyrė iki 5
valandų per savaitę. Laisvalaikiui lėšų daugiau skyrė vyrai nei moterys ir vyresni lyginat
su jaunesniais.
Dažniausiai minima laisvalaikio leidimo forma buvo susitikimai su draugais, kuri
nežymiai pirmavo prieš televizoriaus žiūrėjimą. Stebima bendra tendencija, kad
prasmingos arba turiningos laisvalaikio leidimo formos, pvz., skaitymas, sportavimas,
kultūrinė veikla, pasirenkamos rečiau. Dažniausiai iš turiningųjų laisvalaikio formų yra
renkamasi hobis, rečiausiai dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tie kurie
skiria daugiau lėšų laisvalaikiui, dažniau lankosi kine ir teatre.
Svarbi mokyklinio amžiaus jaunuolių laisvalaikĮ ribojanti problema yra
nepakankamas saugumas mieste vakaro metu. Tėvai nerimauja dėl savo vaikų saugumo ir
neleidžia jiems vakarais išeiti iš namų, todėl jaunuoliai mano, kad jei mieste būtų
užtikrintas saugumas, tai šis tėvų nerimas neturėtų priežasties ir jiems būtų leidžiama
vėliau sugrĮžti Į namus. Suaugę jauni žmonės turi kitų rūpesčių, jie iškelia laisvalaikio
formų Įvairovės problemą, kurią jaunuolių nuomone turėtų spręsti privačios Įstaigos,
didindamos siūlomų pramogų pasiūlą ir nevyriausybinės organizacijos, plėsdamos,
viešindamos savo veiklą. Page 79

Rekomenduojama: rūpintis miesto saugumu ir užtikrinti, gerinti policijos darbą.
Remti, palaikyti, viešinti nevyriausybines organizacijas, skatinti jų veiklos plėtrą.
Beveik penktadalis (18 proc.) tiriamųjų pažymėjo, kad pajamos vienam šeimos
nariui nesiekia minimalaus pragyvenimo lygio (350 Lt.), dar trečdalio pajamos buvo tarp
351 ir 500 Lt. Keturi iš dešimties jaunuoliai turėjo darbinių pajamų, septyni iš dešimties
buvo finansiškai remiami tėvų arba giminių, kas ketvirtas gavo pašalpas ir stipendijas iš
valdžios, ir tik 2 proc. turėjo pajamų iš verslo. Paskolą buvo paėmę 17 proc. tiriamųjų ir
tiktai 3 proc. buvo paėmę paskolą būstui.
Daugiau nei pusė (55 proc.) tiriamųjų nedalyvavo arba dalyvavo vos vienoje ar
dvejuose politinĮ-pilietinĮ aktyvumą realizuojančiose/patvirtinančiose veiklose. Kuo
jaunuolio aplinkos žmonės rodė daugiau susidomėjimo politiniais Įvykiais ir rodė didesnĮ
pilietinĮ aktyvumą, tuo politiškai-pilietiškai aktyvesni buvo ir patys jaunuoliai.
Išryškėjo itin negatyvus jaunimo požiūris Į politikus ir politiką, kuris buvo
paremtas ne asmenine jaunuolių patirtimi, o žiniasklaidos kuriamu politikos Įvaizdžiu.
Rekomenduojama: kurti ir viešinti teigiamą politikos ĮvaizdĮ, reikia rodyti tuos
politikų darbus, veiksmus, kurie buvo naudingi visuomenei, derantys su morale ir etika,
pasitarnavo rinkėjų gerovės didinimui, padėjo išspręsti jų problemas ir pan.
Septyni iš dešimties tiriamieji rodė žemą pilietiškumą-labdaringumą, nedalyvavo
pilietinėse, labdaringose akcijose, neaukojo pinigų, nedalyvavo miesto renginiuose,
kaimynystės gyventojų susirinkimuose, nesirašė peticijų, tai rodo jaunimo pilietinĮ
pasyvumą. Tik 5 proc. tiriamųjų dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje, 6 proc.
tiriamųjų tyrimo metu arba anksčiau yra dalyvavę savanoriškoje veikloje. Aktyvumas yra
stipriai susijęs su artimiausios aplinkos aktyvumu, kuo daugiau pilietiškumo ir
labdaringumo apraiškų tėvų, draugų elgesyje, tuo jų daugiau yra ir pačių jaunuolių
elgesyje.
Daugumos jaunimo fizinė ir psichologinė savijauta yra gera, tačiau atsižvelgiant Į
jauną jų amžių nerimą kelia tie 4-6 proc. jaunuolių, kurių psichinė ir fizinė savijautos
buvo blogos, o 28 ir 38 proc. – vidutiniškos. Buvo nustatyta, kad 3 proc. tiriamųjų
vidutiniškai miega mažiau nei 6 valandas per parą ir 22 proc. gyvenimo būdą, valgymo
Įpročius, dienos režimą, judrumą, galima apibūdinti kaip netinkamus.
Apie 30 proc. jaunų žmonių lytinius santykius pradeda nesulaukę 18 metų.
Penktadalis kontraceptinių priemonių nenaudoja arba naudoja retai, tiktai penktadalis
teigia, kad kontraceptines priemones naudoja stengdamiesi apsisaugoti nuo lytiniu keliu
plintančių ligų ir 16 proc. jaunuolių lytinių santykių partneris yra nepastovus arba jų turi
ne vieną, o keletą. Šie duomenys rodo, labai rizikingą lytinĮ jaunų žmonių elgesĮ.
Jaunuoliai pripažĮsta, kad šioje srityje yra problemų, tačiau mano, kad informacijos yra
pakankamai, bet trūksta suaugusiųjų atviro kalbėjimo su jais lytinių santykių, lyčių
tarpusavio santykių temomis ankstyvajame paauglystės laikotarpyje.