Pastaruoju metu, bendraujant su daugeliu Lietuvos žmonių, jaučiamas nepasitenkinimas įvairiais klausimais: medicina, darbo užmokesčiu, švara ir tvarka, nesaugia aplinka. Nediskutuotinai, iš esmės, jie teisūs. Tačiau ar išties visa tai yra taip blogai, o gal mes kartais iš įpročio perlenkiame lazdą. Mano nuomone, problema glūdi giliau – mūsų suvokime, kaip mes visi turėtume gyventi. Jau praėjo ketvirtis amžiaus nuo to laiko kai mes laisvi, o sovietinė mąstysena mūsų smegenyse taip giliai įsirėžus, kad daugelis iš mūsų tai skiepijam savo vaikams ir anūkams. 

Pabandysiu paaiškinti kodėl taip manau, o gi todėl, kad mumyse vis dar glūdi, kad daugelį darbų už mus turi padaryti „kažkas“. Tai sovietinis valdiškumo jausmas, kuris man primena kaip sovietų kariniuose miesteliuose tie „kažkas“ (šauktiniai kariai) atlikdavo visus ūkinius darbus: rinkdavo šiukšles, šluodavo gatves, iškuopdavo net daugiabučių namų rūsius ir už tai nereikėdavo mokėti. Gerai, kad dabar nors nereikalauja vidurvasary nuo sausros padžiuvusių lapų žaliai padažyti, kaip tai būdavo sovietiniais laikais, atvykstant generolams į dalinį. 

Mes turime suvokti, kad net tas, kas yra viešo naudojimo, dažniausiai sukurta iš mūsų pačių sumokėtų mokesčių, tačiau kaip tai paaiškinti tiems žmonėms, kurie per visą savo gyvenimą nepriklausomybės laikotarpiu, nėra mokėję mokesčių. Bet šį kartą ne apie tai. 

Daugelis viešųjų problemų, kurios kyla mūsų gyvenime, kyla iš mūsų pačių abejingumo. Dažnai mes matome kaip laužomas ir niokojamas viešasis turtas, tačiau praeidami stengiamės nepastebėti, kad tik pačių neužkabintų. Ar visada sudrausminam aplinkinius, kai jie numeta šiukšlę ar nuorūką, juk jų pakėlimas kainuos ir bus sumokėta iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.

Ta pati istorija yra ir su mokesčių mokėjimo vengimu. Mes visi puikiai matome šešėlinės ekonomikos organizmą iš vidaus, daugelis juo naudojasi. O dar didelė dalis gyventojų ne tik nesmerkia, bet ir pateisina visa tai.
Kaltiname policiją, gydytojus, bei kitas valdžios institucijas korupcija, bet ar ne patys kelyje sustabdžius pareigūnui, brukame jam "pakištuką", o patekus į gydytojo rankas, neriamės iš kailio kaip su juo atsiskaityti. 

Visi mes norime gerai gyventi, norime, kad mus suptų tvarka ir švara, todėl siūlau, kad kiekvienas iš mūsų pradėtų siekti to nuo savęs. Pasijuskime šeimininkais vietovės, kurioje gyvename. Norėčiau, kad kiekvieno suvokime, jo nuosavybė nesibaigtų jo buto durimis, juk daugiabučio namo laiptinė irgi yra jūsų – tik jungtinė nuosavybė. Suvokime, kad ir kiemas, ir gatvė yra mūsų. Norėčiau, kad tuo didžiuotumėmės, gerbtume ir tausotume.
                                                                                 Gintas Jasiulionis