Gintaras Furmanavičius

NESEKMADIENINIAI SKAITINIAI​

Tikriausiai kiekvienam pažįstama situacija, kai vėlų vakarą arba naktį atėję prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos jūs sprendžiate dilemą: eiti per perėją ar laukti degant raudonam šviesoforo signalui, kai gatvėje nėra nei vienos mašinos?

Tokias ir panašias situacijas mes kasdien sutinkame savo gyvenime. Pamenu, kai tik pradėjau vairuoti mašiną ir su tėčiu važiuodavom į kolektyvinį sodą, įvažiuojant į sodo keliuką mus pasitikdavo kelio ženklas, ribojantis greitį iki 20 km/h. Aš klausdavau tėčio, kuris visada laikydavosi visų taisyklių, kaip įmanoma su mašina važiuoti tokiu greičiu? Jis sakydavo, kad jei yra ženklas, jo reikia laikytis. Užvirdavo ginčas, kuris visada baigdavosi niekuo.

Po krepšinio rungtynių tenka skaityti trenerių komentarus, kad žaidėjas nutraukė komandos atliekamą derinį, nes atsirado proga laisvam mesti į krepšį. Treneriai būna pasidalinę į dvi grupes: vieni sako, kad bet kokiu atveju sutartą derinį reikia atlikti iki galo, kiti gi tvirtina, kad derinio tikslas ir yra sukurti progą laisvam metimui į krepšį.

Dažnai valdžios sukurtos taisyklės prasilenkia su sveiko proto kriterijais ir tuomet mes jų nesilaikome, nes būna akivaizdu, jog jos prieštarauja elementariai logikai. Tuomet mes pradedame kvescionuoti visas taisykles ir pamatome, kad tokių, kurias sunku paaiškinti sveiku protu yra be galo daug. Ypač jų padaugėjo pastaruoju metu.

Jau iki gyvo kaulo visiems, išskyrus du profesorius su krištolo rutuliais nusibodusi tema yra koronacirkas. Jei kam nors užtektų kantrybės archyvuose susirasti visus pasisakymus šia tema, jūs pamatytumet, kiek daug prieštaraujančių pasisakymų ir nelogiškų draudimų galima rasti visame tame gerai apmokamame ir žiniasklaidoje noriai skleidžiamame informaciniame triukšme.

Jau legendiniu tapęs visų peržiūrėtas Sveikatos ministro video, kur jis kovo mėnesį pareiškia, kad kaukės nuo viruso neapsaugo, o po trijų dienų nuo tada, kai 3,5 milijono vienetų jų atsiveža Maxima ir jos tampa privalomos yra tik vienas iš daugybės tokių pavyzdžių.

Daug mano draugų atostogauja Latvijos pajūryje. Apie jokias kaukes ten niekas negirdėjo net karantino metu, nekalbant jau apie dabartinį laiką. Tai kaip man tikėti mūsų „profesoriais”, kad be kaukių mums galas? Ar virusas toks gudrus, kad atvykęs su žmogumi iki Būtingė–Rucava, Saločiai–Grenstalė, Kalviai–Meitenė ar Smėlynė–Medumi pasienio punktų jis pakeičia savo gebėjimą užkrėsti mus, nedėvinčius kaukių?

O kaip praėjusi Jūros šventė Klaipėdoje ar karščiausias metų savaitgalis Palangoje, kurio metu kurorte buvo apie pusę milijono žmonių? Netiesos sakymą apie viruso pavojų netiesiogiai patvirtino ir Visuomenės sveikatos centras, kurio duomenimis nuo liepos Palangoje nėra užfiksuota nė vieno užsikrėtusiojo koronavirusu. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį užfiksuota dešimt užsikrėtusių asmenų, iš jų devyni atvejai - įvežtiniai.
Ir nežiūrint viso šito medicinos apokaliptikai rimtais veidais mums aiškina apie būtinybę devėti kaukes pliaže!!!!!!

Kiekvieno žmogaus teisė yra pasirinkti, tikėti ar ne tomis apokaliptinėmis pranašystėmis, kurias su valdžios palaiminimu taip noriai mums bruka vienadieniai pranašai. Kaip ir kiekvieno pasirinkimas, eiti ar ne tuščioje gatvėje matant raudoną šviesoforo signalą. Klausimas, į kurį šiandien dar negalime atsakyti: ar vis dar turėsime galimybę rinktis, kai buvęs didysis kompiuterių specialistas, o dabar jau gydytojas, pasaulio filantropas ir vieno didžiausių vakcinų gamybos alijanso GAVI turėtojas aprūpins mus privaloma priemone nuo neegzistuojančio pavojaus?......

„Kai suvoki, jog vienintelė blogybėje slypinti jėga yra tai, kad pati ja tiki, gali pakilti virš viso blogio. Kai patiri šią tiesą apie save – išsilaisvini”.
Eileen Caddy