Sava ekonomika,

arba alternatyva dabartinei sistemai 

Sava ekonomika gali būti sukurta kiekvienoje gyvenvietėje. Jie gyvena tarp eilinių žmonių, bet žmonės iš eilinio pasaulio, arba nieko nežino apie juos, arba žiūri į juos iš aukšto. Bet nežiūrint į nieką jie patenkinti – pas juos yra sava valiuta, kurios trūkumo jie nejaučia.

Kalba eina apie bendrijas žinomas kaip LETS (Local Exchange Trading System). „Sistema“ veikia visai paprastai. Dženi nori nušienauti žolę aplink namus. Ji peržiūri vietinį biuletenį ir randa, kad tokią paslaugą atlieka Bilas. Ji skambina Bilui ir susitaria už 30 „pupų“. Po to kai veja sutvarkyta Dženi skambina koordinatoriui (dažniausiai tai savanoris), kuris nuima 30 „pupų“ nuo jos sąskaitos ir perveda į Bilo sąskaitą.

„Pupos“ egzistuoja tik popieriuje ir jokie mokęsčiai, ar procentai už operacijas nenuskaitomi. Tiksliai veikiančioje sistemoje, visų pupų suma lygi nuliui(0). Pavyzdžiui: Bilas turi 5 „pupas“ už darbą, o Dženi skolinga 5 „pupas“. Dažniausiai tokios bendrijos susikuria nedideliuose miesteliuose, nutolusiuose nuo centrų, bet jų yra ir Londone, ir Paryžiuje. Britanijoje, pagal ‘LETSLink London’ centro vertinimą, veikia apie 400 grupių, o pačiame Londone aštuonios.

Prancūzijoje, kur „vietinės biržos“ vadinamos SEL (systemes d’echanges locaux), jų šiuo metu virš 300, be to pirmoji iš jų išdygo palyginti visai nesenai – 1994 m. Vidutiniškai kiekvienai biržai priklauso apie 70 narių, bet yra ir gerokai didesnių bendrijų. LETS veikia ne tik Vakarų Europoje, bet ir Japonijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. „Aš negirdėjau apie LETS patirtį Rusijoje, bet man atrodo, kad daugeliui šios šalies regionų, mūsų „mainų sistema“ būtų išeitis iš susidariusios padėties“, – pasakė interviu „Vedomosti“ LETSLink koordinatorė Meri Fi.

LETS sistema pilnai autonomiška nuo valstybės. Pas kiekvieną grupę savi pinigai: „pupos“, „talentai“, „linkai“, „ekiu“, „edi“ ir t.t. Labiau poetiškoje Prancūzijoje yra valiuta vadinama „druskos grūdeliai (grains de sel – žodžių žaismas SEL) „Vietinėse biržose“ visi pradeda nuo nulio, todėl galima pradėti leisti valiutą, turint tuščia sąskaitą. Maiklas Lintonas, pirmosios SEL bendrijos įkūrėjas sako, kad jo „sistemoje“ nėra savokos „minusas“, arba „overdaft“. Yra tik commitment (įsipareigojimas).

O pats svarbiausias kriterijus „naudojantis“ – kiekvieno dalyvio sąžinė. Maiklas Lintonas savo svetainėje rašo, kad savo pirmąją „biržą“ sukūrė Britanijos Kolumbijoje (Kanada) 1983 m., bet konfliktinių situacijų per visą laikotarpį buvo labai mažai. Kadangi LETS – tai maža bendrija entuziastų (kartais labai aktyvių!), tai tinginys visada bus matomas.

Na o pabėgti su pinigais iš bendrijos neįmanoma todėl, kad „pupos“ niekur, išskyrus gimtąją gyvenvietę, nekonvertuojamos. Kaip taisyklė tokios valiutos kursas paprasčiausiai pririšamas prie nacionalinės valiutos. Bet išskyrus tokias „monetaristines“, yra bendrijos kurios pradžiugintų sovietinės kolektyvizacijos ideologus.

Itakos mieste Niujorko valstijoje, yra puikiai išvystyta ir stambi bendrija, kur apmokėjimas vyksta darbadieniais, arba tiksliau „darbo valandomis“. Valiuta čia taip ir vadinasi – hour, valanda. Sistemos įkūrėjai pripažįsta, kad darbas būna skirtingas, todėl sakysim dantų gydytojas už valandą gauna daugiau „darbo valandų“, nei vejų tvarkytojas.

Kitas reikalas, kad dantų specialistai ir apskritai kvalifikuoti specialistai retai dalyvauja LETS. Dažniausiai „vietinės biržos“ sieja žmones vyresnius, nei 35 metų amžiaus, bei 70% iš jų būna moterys, daugelis iš kurių yra bedarbės. Daugiau nei 60% Britanijos LETS narių neturi pastovaus darbo, 66% Gauna mažiau nei 20 000 svarų ($29 000).

Bet, kaip pažymi International Journal of Community Currency Research, daugiau nei 26% Britanijos LETS narių atėjo į šias grupes vedami ne ekonominių, bet ideologinių motyvų: jie protestuoja prieš globalizaciją, prieš valdžios poziciją, nenorinčios pastebėti „mažų žmonių“. Be viso to, LETS – tai bendrija, kurioje visi nariai greitai susipažįsta vienas su kitu. „Per kelis mėnesius čia, aš susipažinau su daugiau žmonių, nei per visą laiką iki to – sako Vudis, vienas iš Londono „biržos“ narių.

išvertė:

Arvydas Daunys

„Vedomosti“

Skaityti daugiau: http://www.sarmatas.lt/02/sava-ekonomika-alternatyva-dabartinei/
© sarmatas.lt

Komentarai

zyzas. Tai kanadiečių išbandyta sistema (nors kas ją sugalvojo – vargiai begalima atsekti) puikus pavyzdys, kaip galima išvengti narkotizuojančio dolerio poveikio. Perestroikai parsidėjus ar kiek prieš ją net Rusijoje (kažkur Krasnojarsko krašte) veikė atskiruose kolchozuose, ir valdžia „geranoriškai“ žiūrėjo pro pirštus, nes trūko rublių ir dėl to kai kur stojo ekonomika. Atrodo dar prieš karą veikė Šveicarijoje panaši alternatyvių atsiskaitymų sistema (ir lyg nepanaikinta, nors kodėl nesuklestėjo – nesuprantu). Bet šiais ‘demokratijos“ laikais aršiai stos visa euro zona prieš alternatyvius atsiskaitymo vienetus. Vien lito sunaikinimui kiek jėgų ir lėšų skyrė.

Rokas Subačius. Perskaičiau. Dėkui. Žinau Lietuvoj bendruomenę kuri tokią valiutą naudoja. Gali būt kad jūs taip pat. Tereikia suorganizuot efektyvesnę sistemą. nereikalingų daiktų pilna, paslaugų taip pat. Sistema kol kas negriuvus, dar turi rezervo, soc. ryšiai dar nesutraukyti. Kaip tik dabar ir galima. Nebūtinai turi būt viena didelė bendruomenė, galėtų bendradarbiaut daug mažų, manau tai paprasčiau organizuojama. Daug kas šaukiasi revoliucijos. manau, kad revoliucija - tai gelbėkitės kas galit, tai jau krachas, katastrofa, o ne protingas sprendimas.

http://tauta.info/out_data/VEIKSMAS/roko-sub.jpg

http://tauta.info/veiksmas/idejos-73/lt/savi-pinigai-509.htm