JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS RUKLOS SENIŪNIJOS PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGINIS PLANAS

Planą parengė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnija kartu su VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra.

Kauno regiono plėtros agentūra

2006 m.

Įsivaizduoju Ruklą kaip patrauklų gyventi ir dirbti miestelį, su išplėtota urbanistine ir verslo infrastruktūra. Miestelį, kuriame gyvena išsilavinę, kūrybingi bei veiklūs žmonės. Pastebiu daugelį mūsų miestelio privalumų – įstabaus grožio gamtą, patogią geografinę padėtį, miestelyje įsikūrusį Lietuvos kariuomenės branduolį, patrauklią vietą plėtoti turizmą, jauną Ruklos seniūnijos bendruomenę.

Ruklos strategija siekiame gerovės mūsų miesteliui, norime, kad Rukla taptų ne tik Jonavos rajono veidu, bet ir būtų žinoma bei garsi už Lietuvos ribų.

Turime stengtis kurdami patogesnę, saugesnę, patrauklesnę aplinką sau ir savo vaikams. Tokia yra pagrindinė Ruklos strategija. Taigi linkiu visiems, susitelkus bendram darbui, susikurti tokią ateitį, kokios esame verti.

Ruklos seniūnijos seniūnas

Gintas Jasiulionis

Pasakojama, kad gilioje senovėje didingame dvare gyveno kunigaikštis Ruklys. Jo dvaras skendėjo apsuptas tankiais šilais ir miškeliais, žaliais kloniais ir kloneliais nuostabiame Panerio aukštupyje. Ir būtų gyvenęs laimingai ir ilgai žuvaudamas, medžiodamas, taikiai su dvaro žmonėmis pabendraudamas, jeigu negailestinga mirtis nebūtų amžiams užmerkusi jo mylimos žmonytės akeles. Liko jis našlauti su dviem mergytėmis, savo šviesiaplaukėmis dukrytėmis. Bet nebeužauga gražuolis medelis be šilto lietučio, neužauga ir lieknos dukrelės be motinos meilės. Ilgai apie tai mąstė susirūpinęs tėvelis, kol vieną sykį medžioklėje, giliame miškelyje užtiko nuostabaus grožio mergelę. Pažvelgė į jos klampias akutes ir paskendo meilės jūroje, nes vilioklės ne prastos būta, o tikrosios girios laumės. Ir iškėlė našlys Ruklys šauniąsias vestuves, ir parsivedė dvaran jaunąją pamotę, savo dukrelių augintoją. Praminė gyventojai dvaro šeimininkę, Ruklio žmoną – Rukla.

Tačiau nebesuprato laumelė Rukla žmonių gyvenimo, nemokėjo pabūti mergaitėms tikra motinėle. Barė ir engė jas. Nesugalvodamos, kam pasiguosti savo dalia, bėgdavo mažulės į dvaro pievelę ir laistydavo gailiomis ašarėlėmis žemelę. Toje vietoje, kur gausios ašaros byrėjo, atsirado upelis Ruklelė.

Išgirdo kartą Rukla to upelio čiurlenimą. Priėjo artyn, pažvelgė ir suprato, kad tai kunigaikščių sielvarto palikimas. Sugėlė kunigaikštienei širdelę, lyg visą jos bjaurastį vanduo atspindėtų. Nuo tos dienos neskriaudė daugiau savo podukrų, o ir visiems aplinkiniams, pavaldiniams pasidarė be galo dora, meili. Tų vietų žmonės karštai pamilo savo valdovę ir jos vardu pavadino vietovę, kur tas dvaras stovėjo. Ir dabar miestelio pavadinimas išliko – Rukla.

 TOC o "1-2" h z u 1. Įvadas. PAGEREF _Toc152262653 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350033000000

2. Seniūnijos esamos būklės apžvalga. PAGEREF _Toc152262654 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350034000000

2.1. Bendra seniūnijos apžvalga. PAGEREF _Toc152262655 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350035000000

2.2. Sektorių būklės analizė ir plėtros tendencijos. PAGEREF _Toc152262656 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350036000000

3. Ruklos seniūnijos plėtros strategija. PAGEREF _Toc152262657 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350037000000

3.1. Ruklos seniūnijos plėtros vizija. PAGEREF _Toc152262658 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350038000000

3.2. Ruklos seniūnijos plėtros prioritetai PAGEREF _Toc152262659 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600350039000000

4. Ruklos seniūnijos plėtros strateginio plano įgyvendinimas ir stebėsena. PAGEREF _Toc152262660 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600360030000000

5. Priedai PAGEREF _Toc152262661 h 3 08D0C9EA79F9BACE118C8200AA004BA90B02000000080000000E0000005F0054006F0063003100350032003200360032003600360031000000

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Kauno regiono plėtros agentūra, parengtas pirmasis Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginis planas, kuris yra svarbiausias Seniūnijos plėtrą  reglamentuojantis ir nuolat atnaujinamas dokumentas.

Vienas pagrindinių šio plano rengimo tikslų buvo sukurti sisteminį įrankį, kuriuo valdomi pokyčiai ir kuriama bendruomenės įsivaizduojama seniūnijos plėtra ir ateitis. Šio proceso metu buvo siekta išryškinti esmines problemas bei sutarti dėl jų sprendimo būdų.

Strateginis planavimas grindžiamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu, kada sujungiamos pastangos ir prisiimama atsakomybė už ekonominę seniūnijos plėtrą, todėl itin malonu, jog strateginio planavimo dėka prie vieno stalo pavyko susėsti verslo lyderiams bei vietos politikams ir taip sukurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuri padeda pagerinti savivaldybės verslo aplinką, konkurencines galimybes, o tuo pačiu ir bendrą visų gyventojų gyvenimo kokybę.

Ruklos seniūnijos plėtros strateginis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 ir Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 482 nuostatas.

Siekiant suderinti plano projekto nuostatas su savivaldybės, regiono ir valstybės prioritetais, rengiant planą buvo atsižvelgiama savivaldybės, regiono ir valstybės strateginius dokumentus, o visų pirma į:

Jonavos rajono savivaldybės plėtros iki 2015 metų strateginį planą:

Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą;

Kauno regiono plėtros planą;

Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektus.

 Siekiant kuo plačiau į strateginio planavimo procesą įtraukti verslo bendruomenės atstovus ir gyventojus bei sužinoti jų nuomonę apie Savivaldybėje vykstančius bei planuojamus procesus, 2006 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo atlikta gyventojų nuomonės apklausa bei 2006 m. rugsėjo mėnesį įvyko plano rengėjų inicijuoti susitikimai su seniūnijos verslininkais bei Lietuvos kariuomenės dalinių, tiesiogiai veiklą vykdančių Ruklos seniūnijos teritorijoje, atstovais. Į gyventojų apklausos anketos klausimus atsakė ir nuomonę apie savivaldybės problemas bei galimas plėtros kryptis išreiškė 497 Ruklos seniūnijos gyventojai. Į šio tyrimo rezultatus buvo atsižvelgta nustatant Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros prioritetus.

Surinktos informacijos bei gautų duomenų pagrindu buvo atlikta seniūnijos esamos būklės apžvalga bei suformuluota  Ruklos seniūnijos plėtros vizija, diskusijų metu išskirti 3 plėtros prioritetai, 9 tikslai ir 24 uždaviniai bei priemonės jiems įgyvendinti.

Pagal siūlomą strateginės plėtros viziją Ruklos seniūnija matoma kaip patrauklus gyventi ir dirbti vidurio Lietuvos miestelis, su išplėtota urbanistine ir verslo infrastruktūra, orientuota į darnią plėtrą; jame gyvena išsilavinę, kūrybingi, savo gyvenamąją aplinka besirūpinantys žmonės, aktyviai dalyvaujantys bendruomeninėje veikloje. Per Ruklos seniūniją driekiasi turizmo maršrutai, pritraukiantys Lietuvos ir užsienio turistus, kurie sudaro prielaidas seniūnijos plėtrai ir patrauklumo didinimui.

Siekiant kaip galima aktyviau į šio svarbiausio Ruklos seniūnijos strateginio dokumento rengimą įtraukti kuo platesnį ratą bendruomenės narių buvo sukurtas specialus skyrelis Ruklos seniūnijos interneto tinklapyje www.rukla.com, kuriame Ruklos seniūnijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys galėjo išsakyti savo nuomonę dėl Ruklos seniūnijos plėtros prioritetų ir pirmaeilių priemonių jiems įgyvendinti.

Rengiant planą buvo laikomasi viešumo ir darnaus vystymosi principų.

TERITORIJA

Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnija (toliau – Ruklos seniūnija, seniūnija) yra patogioje geografinėje padėtyje, beveik pačiame Lietuvos geografiniame centre, Jonavos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje. Seniūnijos centras – Ruklos miestelis. Seniūnija yra viena iš devynių, sudarančių Jonavos rajono savivaldybę. Ruklos seniūnija šiaurėje ribojasi su Jonavos miesto ir Šilų seniūnijomis, rytuose – su Upninkų seniūnija, pietuose – su Kaišiadorių rajono savivaldybe, o vakarinė seniūnijos dalis ribojasi su Dumsių seniūnija.

1 pav. Ruklos seniūnija

Ruklos seniūnijos teritorijos plotas – 72,32 km², iš jų net 79,03 proc. užima miškai, 2,28 proc. – vandens telkiniai, likusi teritorijos dalis – žemdirbystės plotai ir kitos paskirties žemės. Akcentuotina tai, jog gan didelė seniūnijos teritorijos dalis yra karinės paskirties teritorijos, gan ženkli teritorijos dalis yra sovietinės kariuomenės užteršta, šiuo metu kariuomenės reikmėms nebenaudojama teritorija.

Ruklos seniūnijos šiaurinį pakraštį kerta tarptautinė transporto magistralė Kaunas – Zarasai - Daugpilis, užtikrinanti puikų susisiekimą su tarptautiniais transporto koridoriais Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Minskas – Maskva (Kijevas) bei Via Baltica (Berlynas – Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas (Helsinkis)) ir automagistrale Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga. Nuo šių transporto magistralių Ruklos seniūnija tėra nutolusi vidutiniškai 30-40 kilometrų atstumu. Seniūniją kerta svarbus krašto kelias Nr. 143 Jonava-Žasliai-Kalniniai -Mijaugonys. Nuo seniūnijos centro – Ruklos miestelio iki savivaldybės centro Jonavos 10 kilometrų.

Ruklos seniūnijos vakarinį pakraštį kerta geležinkelio magistralė Vilnius – Klaipėda. Tarp Ruklos ir Kauno rajone esančiame Karmėlavos miestelyje veikiančio Kauno tarptautinio oro uosto, kuris gali priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus, tėra kiek daugiau nei 30 kilometrų, atstumas iki Vilniaus tarptautinio oro uosto yra apie 100 kilometrų. Seniūnijoje galima plėtoti vandens transportą (vandens turizmą) antrąja pagal dydį Lietuvos upe – Nerimi.

Seniūnijos centras – Ruklos miestelis įsikūręs kairiajame Neries krante, kuriam būdingas raiškus reljefas. Pakankamai gerai suformuotas gatvių tinklas, parkas, priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Ruklos bruožų. Seniūnijoje, o taip pat ir gretimose Jonavos rajono savivaldybės seniūnijose, galima aplankyti kaimus, turinčius egzotiškus pavadinimus: Veneciją, Šveicariją, Londoną ir Paryžių.

Ruklos seniūnijoje Ruklos pavadinimą turi dvi šalia viena kitos esančios gyvenamosios vietovės, todėl būtų tikslinga Ruklos kaimą prijungti prie Ruklos miestelio, taip optimizuojant seniūnijos teritorijos administracinę struktūrą.

Taip pat, siekiant optimizuoti seniūnijos teritorinę administracinę struktūrą, svarstytina galimybė prie seniūnijos prijungti Skarulius ir jų apylinkes, atitinkamai sumažinant Jonavos miesto seniūnijos teritoriją.

GYVENTOJAI

Remiantis Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Ruklos seniūnijoje 2001 m. gyveno 2509 gyventojai, iš jų 1191 (47proc.) vyrai ir 1318 (53 proc.) moterys.

Skirstant Ruklos seniūnijos gyventojus pagal pagrindines amžiaus grupes, iš jų darbingo amžiaus 1452 gyventojai (57,9 proc.), vaikai iki 15 metų – 856 (34,1 proc.) ir pensinio amžiaus gyventojai – 201 (8 proc.).

Šiuo metu Rukloje gyvena ir gyventojai, nedeklaravę savo gyvenamosios vietos, Lietuvos kariuomenės šauktiniai bei pabėgėlių centro gyventojai, kurie nepadidina oficialaus statistinio gyventojų skaičiaus. Šiuo metu nėra oficialių duomenų, nurodančių tikslų gyventojų skaičių.

1 lentelė

Gyventojų skaičius Ruklos seniūnijos gyvenamosiose vietovėse

Ruklos miestelyje yra įsikūręs Ruklos pabėgėlių priėmimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiame centre gyvena užsienio šalių piliečiai, gavę laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvoje.

PRAMONĖ IR VERSLAS

Ruklos seniūnija, nors ir yra patogioje geografinėje padėtyje, nepasižymi dideliu patrauklumu verslo investicijoms. Tačiau seniūnijos teritorijoje, Jonalaukio kaime, įsikūrusi viena didžiausių Lietuvos pramonės įmonių  AB „Achema“. Kitos įmonės, veiklą vykdančios seniūnijos teritorijoje:

UAB „Ruklos vaistinė“ (paslaugos);

UAB „Atgaiva tau“ (reabilitacijos centras);

UAB „Edega“ (žuvies perdirbimo įmonė);

UAB „Irena ir draugai“ (paslaugos);

VK „Jotrungės“ filialas (paslaugos);

A. Linkevičiaus įmonė (paslaugos);

N. Voitovos IĮ (paslaugos);

Baldų gamybos įmonė;

R. Zuikausko įmonė (rąstinių namų gamyba);

A. Špakausko autoservisas (paslaugos);

UAB „Sofika ir Ko.“ (viešbutis ir baras).

Vakarinėje seniūnijos dalyje, greta geležinkelio linijos ir tarptautinės magistralės Kaunas—Zarasai – Daugpilis, įgyvendinant „Pietinės pramonės teritorijos plėtros programą“ numatoma įkurti pramoninę zoną. Šalia AB „Achema“, Ruklos seniūnijos teritorijoje, buvo siūloma statyti celiuliozės fabriką (200 ha) ir medžio drožlių plokščių gamyklą (120 ha). 2006 m. Jonavos rajono savivaldybės taryba atmetė celiuliozės fabriko statybos galimybę ir kaip alternatyvą pasiūlė statyti lengvųjų automobilių surinkimo įmonę, pritraukiant atitinkamą investuotoją. Ruklos seniūnijos plėtrai svarbu tai, kad pramoninė zona būtų orientuota į darnią plėtrą bei būtų įrengta tam būtina infrastruktūra – elektros tiekimo, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, privažiavimo keliai ir pan. Šios zonos įkūrimas sudarytų palankesnes sąlygas Ruklos seniūnijos plėtrai ir investiciniam patrauklumui didinti, o taip pat prisidės prie seniūnijos gyventojų socialinių ir ekonominių problemų sprendimo bei užimtumo lygio didinimo.

Tačiau susiduriama ir su problema, jog norint pritaikyti turimą teritoriją pramonės plėtrai, pirmiausia reikia išspręsti žemės paskirties bei žemės nuosavybės klausimus.

GYVENTOJŲ VERSLUMAS

2006 m. Ruklos seniūnijoje plačiausiai paplitusi smulkaus verslo sritis – vainikų pynimas. Žaliava verslui yra renkama iš aplinkinių miškų, tačiau dėl verslininkų sąmoningumo stokos daroma žymi žala seniūnijos miškams – apskabomos ne tik medžių apačioje esančios šakos, bet dažnai šiuo tikslu yra kertamas visas medis. Nors pažeidėjams ir skiriamos baudos, bet tai neprisideda prie efektyvaus šios problemos sprendimo. Prieš keletą metų seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo paplitęs metalo rinkimo vajus. Buvo vagiama iš Lietuvos kariuomenės dalinių, pjaustomi laidai ir pan.

Didžiausia verslininkų įvardinama problema, trukdančia verslo steigimui ir plėtrai seniūnijos teritorijoje, yra kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stoka bei maža gyventojų perkamoji galia. Dėl didelės socialinės atskirties didelė dalis Ruklos gyventojų neturi pakankami pajamų, kurios sudarytų galimybę ne pirmojo būtinumo prekių įsigijimui. Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys karininkai ir miestelio gyventojai apsipirkti bei pasinaudoti buitinėmis paslaugomis važiuoja į didžiuosius miestus – Kauną ir Vilnių, bei Jonavą, o nesinaudoja vietos verslininkų teikiamomis paslaugomis. Seniūnijoje nėra nei vienos didesniam Lietuvos prekybos tinklui priklausančios parduotuvės. Verslininkai pageidautų, kad verslui Ruklos seniūnijoje, kaip probleminėje teritorijoje, būtų teikiamos mokesčių lengvatos ar taikomos kitos paramos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės.

LIETUVOS KARIUOMENĖ

Rukla sovietiniais metais buvo įkurta kaip karinis miestelis, kuriame buvo dislokuota sovietinė kariuomenė. Šiuo metu Ruklos seniūnijoje koncentruojasi beveik trečdalis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos (kariuomenės) padalinių:

• LDK Algirdo motorizuotasis pėstininkų batalionas „Geležinis Vilkas“;
• Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“;
• Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
• Karo inžinerijos mokykla;
• Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
• Kunigaikščio Vaidoto TP logistikos batalionas;
• Ruklos įgulos aptarnavimo tarnyba;
• Jėgerių mokykla (artimiausiu metu numatoma perkelti į Ruklą).

Didžioji seniūnijos teritorijos dalis yra Lietuvos kariuomenės reikmėms naudojama teritorija. Tai iš dalies riboja seniūnijos socialinės ir ekonominės plėtros galimybes. Todėl būtų tikslinga siekti, kad Lietuvos kariuomenė bent iš dalies prisidėtų prie Ruklos seniūnijos, o ypatingai – Ruklos miestelio, patrauklumo didinimo ir investicijų į socialinę seniūnijos infrastruktūrą.

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJOS IR NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Ruklos seniūnijoje veiklą vykdo gyventojams paslaugas teikiantys viešojo administravimo subjektai:

• Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnija;
• Jonavos rajono savivaldybės Ruklos Jono Stanislausko vidurinė mokykla
• Jonavos rajono savivaldybės Ruklos vaikų lopšelis-darželis „Pušaitė“;
• Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas;
• Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro Ruklos kultūros centras;
• VšĮ Ruklos ambulatorija;
• AB Lietuvos paštas Ruklos filialas;
• UAB „Jonavos paslaugos“ Ruklos filialas;
• UAB „Jonavos vandenys“ Ruklos filialas;
• AB „Jonavos šilumos tinklai“ Ruklos filialas.

Šios įstaigų veikla užtikrina viešųjų paslaugų teikimą seniūnijos gyventojams.

Ruklos seniūnijoje veiklą vykdo šios asociacijos ir neformalios bendruomenės:

• Labdaros organizacija „Caritas“;
• Ruklos dienos centras „Gelbėkit vaikus“;
• Ruklos vaikų beisbolo lyga;
• Jonavos sporto klubas „Ruklos vilkas“;
• Ruklos moterų klubas „Gaja“.

Ruklos seniūnijos religinės bendruomenės:

• Kauno vyskupijos Jonavos dekanato Ruklos parapija.

BŪSTAS

 Šildymo sistemos visuose Ruklos miestelio namuose jau yra renovuotos (įrengti nauji šildymo mazgai, boileriai, kai kur pakeistos šiluminės trasos). Renovacija nebuvo atlikta Lietuvos kariuomenei priklausančiuose namuose

Individualių gyvenamųjų namų statyba seniūnijoje praktiškai nevykdoma, nes nėra parengti specialieji ir detalieji planai, teritorijoms, kuriose galėtų būti plėtojama individualių gyvenamųjų namų statyba. Analogiška problematika yra susijusi ir su daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.

SOCIALINIS BŪSTAS

Ruklos seniūnijoje 2006 metais buvo 1050 butų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose  iš jų – 246 yra socialinis būstas, tai sudaro 23% nuo visų seniūnijos teritorijoje esančių butų. Ruklos seniūnijos teritorijoje esanti Ruklos įgulos aptarnavimo tarnyba nori perduoti Jonavos rajono savivaldybei Ruklos seniūnijoje esančius 77 butus ir 100 butų namą, kuris dėl esamos avarinės būklės yra tinkamas tik nugriovimui. Jei savivaldybė perimtų šiuos butus ir panaudotų juos socialiniam būstui, socialinio būsto dalis padidėtų net iki 35%. O tai jau kelia tam tikrą socialinę riziką ir socialinės atskirties didėjimą, nes socialiniame būste, kaip rodo patirtis, dažniausiai apsigyvena probleminės arba bent jau socialiai remtinos šeimos.

Remiantis Jonavos rajono savivaldybės pateikta informacija, jaunos šeimos, kurios nėra priskiriamos probleminių šeimų grupei, kreipdamasis dėl socialinio būsto pažymi, kad nepageidauja keltis į Ruklą, todėl tai taip pat pagrindžia tendenciją, kad probleminių gyventojų grupė gali didėti. Kita vertus, jei bus suremontuoti Ruklos seniūnijai perduoti būstai ir paskirti dabartiniams gyventojams arba tiems, kurie šiuo metu sutinka gyventi Ruklos miestelyje, yra didelė rizika, kad nauji butai bus nuniokoti, demontuoti ir pan., todėl visos savivaldybės investicijos nepasiteisins

Viena iš galimų alternatyvų yra perduotus butus suremontuoti ir, sudarius atitinkamą susitarimą, išnuomoti karininkams ar profesinės karo tarnybos kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, kurių daliniai dislokuoti Ruklos seniūnijoje, nes dauguma jų važinėja iš Jonavos, kur nuomoja būstus. Taip būtų sudarytos prielaidos socialinės atskirties mažinimui. Kita vertus, Krašto apsaugos ministerija taipogi turėtų būti suinteresuota keisti Ruklos miestelio įvaizdį, nes Lietuvos kariuomenės padaliniuose, esančiuose Rukloje, lankosi aukšto rango svečiai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, taip pat lankosi tarnaujančių karių šeimų nariai, o kontrastas yra akivaizdus ir tikrai nereprezentatyvus.

AB „Achema“ taip pat turėjo tarnybinius butus Ruklos miestelyje, tačiau dėl neigiamo miestelio įvaizdžio bei atstumo vis mažiau darbuotojų norėjo ten gyventi ir prieš kelis metus „Achemai“ teko juos iš viso parduoti. Šiuo metu visi tarnybiniai butai yra Jonavos mieste.

Siekiant mažesnės socialinės atskirties būtina parengti veiksmų planą, kuris numatytų socialinio būsto sumažėjimą Ruklos seniūnijoje, nemažinant bendro socialinio būsto kiekio Jonavos rajone.

ŠVIETIMAS

Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos Jono Stanislausko vidurinėje mokykloje 2006 m. mokėsi 431 mokinys, ir tik mažiau kaip 15% besimokančių vaikų tėvų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai leidžia prognozuoti tėvų požiūrį į vaikų švietimą bei mokymosi kokybę. Nedidelė dalis tėvų pageidauja, kad jų vaikai eitų į 11 ar 12 klases, kadangi laikoma, kad vaikai jau suaugę ir galėtų pradėti dirbti. Mokykla gauna lėšų mokyklos renovacijai bei remontui. Kadangi Ruklos miestelyje nėra klubų bei diskotekų, mokykla pati organizuoja vaikams diskotekas, įrenginėja sporto bei treniruoklių salę, kad vaikai turėtų užklasinius užsiėmimus.

Neigiamos gyventojų demografinės tendencijos (gyventojų skaičiausi mažėjimas ir jų senėjimas) yra viena aktualiausių problemų kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Jonavos rajono savivaldybėje, o tuo pačiu – ir Rukloje. Gimstamumas savivaldybėje ženkliai mažėja. Kasmet į mokyklas savivaldybėje ateina 300 – 350 mokinių mažiau. Šiuo metu Ruklos seniūnijoje mažėja vaikų skaičius, dėl to nuo 2007 metų galimas klasių komplektų mažėjimas. Atitinkamai turės būti sprendžiamos ir kitos susijusios problemos, t.y. mokyklos pastato šildymas pasidarys neracionalus, gali atsirasti lėšų stygius. Mokinio ,,krepšelio“ lėšos skirto ugdymui taip pat mažės. Mažėjant vaikų skaičiui Jono .Stanislausko vidurinėje mokykloje gali nesusidaryti 11 klasės, mokykla vėl bus pagrindine mokykla su 1-10 klasėmis. Šios ir kitų su tuo susijusių problemų sprendimui įtakos turėtų jaunų, motyvuotų, išsilavinusių šeimų pritraukimas į Ruklos miestelį.Ypač aktualu pritraukti jaunų mokytojų šeimas. Atskirų dalykų pedagogų trūksta rajone ir tas paveikia Jono Stanislausko vidurinę mokyklą. Joje didelė mokytojų kaita.

PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRA

Ruklos miestelyje nepakankamai išplėtota paslaugų infrastruktūra. Miestelyje yra keletas maisto parduotuvių, tačiau nėra teikiamos kitos paslaugos, pavyzdžiui, kirpyklos, drabužių valyklos, batų taisyklos ir pan. Rukloje nėra įrengtų turgaus prekystalių, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos pirktis daržoves iš savo produkciją parduodančių ūkininkų.

Rengiant seniūnijos plėtros planą atliktame interviu su Lietuvos kariuomenės atstovais metu pažymėta, jog vidutinis liktinių bei kariuomenės darbuotojų amžius yra 25 metai, nes į profesionalios tarnybos kariai į pensiją išeina keturiasdešimties metų. Šio amžiaus grupės žmonėms reikia pramogų, kurių Ruklos miestelyje nėra. Interviu metu buvo paminėta, kad kiekvieną savaitę seržantų klubas susirenka kartu ir sprendžia kur praleisti karių laisvalaikį. Dažniausiai važiuojama į Jonavą, Kauną, kartais – ir į Vilnių. Atstovai kalbėjo, kad jeigu Ruklos miestelyje būtų pramogų centras, kuriame būtų boulingo klubas, jiems nereikėtų niekur važiuoti ir jie laisvalaikį leistų Rukloje. Akcentuotina, kad nėra tikimybės, jog tame pramogų centre jie nuolatos lankysis, kad po tam tikro laiko vėl nepradės važinėti į Kauną bei Vilnių.

Įvertinant tai, kad dėl didelės gyventojų socialinės atskirties ir žemo pajamų lygio, vienintelis mokus segmentas Ruklos seniūnijoje yra Lietuvos kariuomenės kariai bei juos aptarnaujantys darbuotojai, visos paslaugos bei infrastruktūra yra orientuojama į juos. Jei Lietuvos kariuomenės atstovai pageidautų kokios nors paslaugos bei pramogos, verslo atstovai tai patenkintų, tačiau pageidauja garantijų, kad jie ta paslauga ir naudosis.

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Ruklos seniūnijoje prie Ruklos parapijos yra įsteigta „Carito“ labdaros valgykla, kuri šiuo metu aptarnauja ir dažniausiai maitinimo paslaugas teikia  60 suaugusių ir 60-80 vaikų. Socialinių darbuotojų nuomone, Rukloje yra reikalinga įkurti socialinių paslaugų centrą, kuriame būtų sudaryta galimybė teikti nakvynės paslaugas vaikams iš probleminių šeimų. Seniūnijoje dažnai susiduriama su situacija, kai tėvai gautą pašalpą naudoja ne pagal paskirtį. Tokiais atvejais, kai pašalpa mokama maisto produktais, arba iš viso nepaima, arba iš karto miestelyje kam nors parduoda, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Vaikai tokiu atveju maitinami „Carito“ valgykloje.

VAIKŲ LAISVALAIKIO UŽIMTUMAS

Ruklos miestelyje nėra likusios nė vienos vaikų žaidimo aikštelės, kur gyventojų vaikai galėtų žaisti. Mokykloje organizuojama mokinių užklasinė veikla tik nedidele dalimi patenkina seniūnijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo paslaugų ir infrastruktūros poreikį. Bene svarbiausia problema, ribojanti vaikų žaidimo aikštelių ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo vietų plėtrą, yra planavimo dokumentų nebuvimas bei žemės nuosavybės klausimų neišsprendimas. Taip pat seniūnijoje nėra kitos aktyvaus laisvalaikio užimtumo infrastruktūros – dviračių takų, sporto aikštynų ir kt.

KULTŪROS IR SPORTO INFRASTRUKTŪRA

Lietuvos kariuomenė numato statyti kultūros ir sporto centrą Ruklos miestelyje. Krašto apsaugos ministerija nuomone šį kompleksą tikslinga suprojektuoti  ir pastatyti Lietuvos kariuomenės mokomojo pulko teritorijoje, tačiau tokiu atveju jo teikiamomis paslaugomis negalėtų naudotis Ruklos miestelio civiliai gyventojai bei būtų apsunkintos galimybės juo naudotis kitų Lietuvos kariuomenės padalinių kariams. Jei kompleksas būtų statomas miestelio bei LDK Algirdo pulko teritorijoje prie dabar jau esančio stadiono, tada būtų galimybė šiuo kompleksu naudotis daugiau vartotojų. Seniūnija taip pat mano būsiant tikslinga įrengti patalpas, kuriose galėtų burtis Ruklos seniūnijos bendruomenės atstovai, meno saviveiklos kolektyvai ir pan. Komplekse numatomomis įrengti salėmis galėtų naudotis Ruklos bendruomenė koncertų, teatro vaidinimų bei kitų renginių organizavimui, nes šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės administracijos skirtame pastate esančios patalpos nėra pritaikytos atitinkamiems poreikiams.

Lietuvos kariuomenės atstovų manymu, Ruklos miestelyje nėra pakankamai laisvalaikio pramogų, kuo skundžiasi tiek patys gyventojai, tiek kariškiai. Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro Ruklos kultūros centras savo iniciatyva neorganizuoja masinių renginių. Ruklos Kultūros Centras apsiriboja kameriniais renginiais, kurie vyksta kultūros centro bei kitų įstaigų patalpose. Šių renginių organizavimui sąlygos yra gana prastos. Ruklos Kultūros Centro patalpos neatitinka paskirties, kadangi yra įsikūręs buvusio karinio sovietinio pašto siuntinių perskirstymo patalpose. Gyventojų aktyvumas kultūriniame gyvenime menkas. Tai yra aiškinama pačių gyventojų susidomėjimo trūkumu. Ruklos seniūnijoje tradicinius kasmetinius renginius, tokius, kaip kariuomenės visuomenės vienybės dieną, seniūnijos įkūrimo dieną ir žygį „Radvilų keliais“ organizuoja Lietuvos kariuomenė arba Ruklos seniūnijos darbuotojai.

Ruklos seniūnijoje taip pat yra numatoma vieta maldos namų statybai, kurių nėra nei Lietuvos kariuomenės padalinių, nei miestelio teritorijoje. Laikinai Ruklos parapija glaudžiasi Ruklos Kultūros Centrui skirtame pastate.

Rukloje nėra kino salių, nes nėra tam pritaikytų patalpų bei turima įranga tiek morališkai, tiek techniškai yra pasenusi. Taip pat nėra reikiamos šiuolaikinės įvairių koncertų organizavimui reikiamos technikos bei patalpų, todėl tai taip pat riboja laisvalaikio renginių organizavimą.

LIETUVOS KARIUOMENĖS IR RUKLOS SENIŪNIJOS BENDRUOMENĖS BENDRADARBIAVIMAS

Nors tiek Jonavos rajono savivaldybės administracija, tiek Ruklos bendruomenė, į Ruklos seniūnijos teritorijoje įsikūrusius Lietuvos kariuomenės padalinius mato kaip vienus iš galimų dalyvių seniūnijos plėtros procesuose, Lietuvos kariuomenė nėra linkusi investuoti savo lėšų į veiklas, kurios nekuria pridėtinės vertės kareiviams. Netgi verslo ir socialinių paslaugų teikėjų atstovų manymu, visa verslo plėtros pagrindimo analizė yra pagrįsta Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių ir aptarnaujančio personalo poreikių tenkinimu. Pastebima, jog netgi aktyviausi Ruklos gyventojai neanalizuoja savo pačių poreikių bei ateities planų. Gyventojai tikisi, kad jų gerovę sutvarkys Ruklos seniūnijoje dislokuoti Lietuvos kariuomenės padaliniai.

Kita vertus, kaip nurodo Lietuvos kariuomenės atstovai, kariuomenė geranoriškai bendradarbiautų ir padėtų Ruklos gyventojams, jei šie irgi rodytų savo iniciatyvą. Istoriškai yra susiklosčiusios tokios tradicijos, jog sovietų laikais kariuomenė tvarkydavo miestelio aplinką, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpas. Išsikrausčius sovietų kariuomenei, butai buvo perleisti Jonavos rajono savivaldybei ar privatizuoti. Senbuviai ir dabar dar tikisi, kad Lietuvos kariuomenės kariškiai sutvarkys jų kiemus bei apleistus namų rūsius.

Tačiau pagal nepriklausomos Lietuvos kareivio apibrėžtą sąvoką, jo pagrindinėms funkcijoms yra priskirta užtikrinti Lietuvos gyventojų bei šalies saugumą, o ne gyventojų kiemų švarumą. Netgi karinių dalinių teritorijų tvarkymams yra samdomos civilinės įmonės, kurios teikia su tuo susijusias paslaugas. Su kariuomene būtų galima tartis dėl bendradarbiavimo tvarkant aplinką, jei gyventojai patys inicijuotų veiklas bei tame aktyviai dalyvautų. Kariuomenė taip pat mielai suteiktų patalpas visuomeniniams, sporto renginiams, taip pat patys galėtų organizuoti visuomeninius renginius savo teritorijoje. Šiuo metu, kaip pavyzdys, kariuomenė organizuoja beisbolo rungtynes vaikams bei kitus užsiėmimus. Tačiau tai turėtų pati Ruklos bendruomenė inicijuoti bei pati aktyviai dalyvauti. Veiklai, kuri būtų tik kariuomenės resursų išnaudojimas, Lietuvos kariuomenė savo žmogiškųjų ir materialinių išteklių neskiria.

Plano rengimo metu diskutuojant dėl kariuomenės prisijungimo prie Ruklos seniūnijos gerovės kūrimo, buvo įvardinta Lietuvos kariuomenės atstovų manymu viena svarbiausių Ruklos bendruomenės problemų – tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas abipusis bendradarbiavimas, reikalinga ir iniciatyva iš Ruklos gyventojų pusės. Lietuvos kariuomenės atstovais pakankamai  geranoriškai žiūri į tai ir bet kokias siūlomas bendradarbiavimo formas svarstytų. Viena aktualiausių Ruklos seniūnijos gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo problemų yra tai, jog Ruklos seniūnijos gyventojai nesupranta, kad jie patys ir yra atsakingi už savo aplinkos kokybę ir gerovę.

GYVENTOJŲ SAUGUMAS

Viena pagrindinių problemų Ruklos miestelyje – gyventojų saugumas. Miestelyje nepakankamai išplėtota gatvių apšvietimo infrastruktūra, todėl tamsiuoju paros metu gatvės yra nesaugios netik eismo dalyviams, bet ir pavojingos kriminalinių nusikaltimų didesnės rizikos požiūriu. Taip pat aktuali daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių ir jų prieigų apšvietimo problematika, nes dauguma laiptinių ir namų kiemų neturi jokio apšvietimo.

Gyventojai nepasitiki policijos pareigūnais, kurie yra priskirti Ruklos miesteliui, nes gyventojų nuomone, yra vykdomi akivaizdūs įstatymų pažeidinėjimai, o pareigūnai į tai nereaguoja. Kita vertus, nakties metu miestelyje nebūna patruliuojančių pareigūnų, kurie galėtų drausminti viešosios tvarkos ir įstatymų pažeidėjus bei užtikrintų didesnį gyventojų saugumą.

Miestelyje nėra įrengtos saugomos automobilių aikštelės, todėl Lietuvos kariuomenės kariškiai bei aptarnaujantys darbuotojai, įvertindami padidėjusią riziką jų nuosavybei, nėra linkę likti (t.y. gyventi) Ruklos miestelyje.

Taip pat aktuali ir gyventojų butų saugumo problema. Yra buvę atvejų, kai kariškis išvyksta į tarptautinę misiją ir grįžęs po kelių mėnesių randa išpjautas šarvuotas duris bei nusiaubtą butą. Siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti didesnį gyventojų ir jų turto saugumą būtina ieškoti galimybių pritraukti privačias saugos įmones į Ruklą, tačiau pastarosios gali garantuoti tik 20 min. atvykimo laiką, suveikus signalizacijai. Per tokį ilgą laiką butas jau gali būti apvogtas. Lietuvos kariuomenės atstovų iniciatyva vykdoma neoficiali gyventojų apklausa, siekiant nustatyti galimų privačių saugos įmonių paslaugų naudotojų skaičių miestelyje. Jei susidarytų pakankamas kiekis užsakymų, apsaugos įmonei galbūt apsimokėtų skirti atskirą ekipažą Ruklos miesteliui, kuris galėtų nuolat jame budėti bei užtikrinti didesnį gyventojų ir jų turto saugumą.

TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA

 Ruklos seniūnijoje yra 27 kilometrai rajoninės reikšmės kelių, kurių didžioji dalis (88,9 proc.) yra su žvyro danga.

2 lentelė

Ruklos seniūnijos keliai

Dauguma 2 lentelėje nurodytų kelių eina per kaimų teritorijas, todėl prasta kelio dangos būklė bei pravažiuojančių transporto priemonių keliamos dulkės pablogina gyventojų gyvenimo sąlygas bei didina oro užterštumą.

Ruklos miestelyje yra 5,5 kilometro gatvių, didžioji dalis kurių yra prastos būklės. Duobėtos, daugelį metų netvarkytos (išskyrus didžiausių duobių lopymą) gatvės yra nesaugios pėstiesiems – daug kur nėra šaligatvių, neįrengti dviračių takai, nepakankamai išplėtota gatvių apšvietimo infrastruktūra, taip pat nėra lietaus kanalizacijos, gatvių bortų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos nuomone, būtų tikslinga, kad prie gatvių infrastruktūros kokybės gerinimo ir jų saugumo didinimo prisidėtų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Ruklos seniūnijos teritorijoje esančiais Lietuvos kariuomenės padaliniai.  Šiuo atveju siūloma, jog Lietuvos kariuomenė bent iš dalies prisidėtų prie gatvių ir kelių, vedančių į jų teritoriją sutvarkymo. Ruklos miestelio gatvėmis Lietuvos kariuomenė dažnai naudojasi, nes alternatyvių privažiavimo kelių prie jų teritorijos nėra. Galima teigti, kad didžioji dalis gatvių ir kelių amortizacijos seniūnijoje vyksta dėl karinio transporto.

Lietuvos kariuomenė atsisako prisidėti prie transporto infrastruktūros gerinimo seniūnijoje, motyvuodama tuo, jog kasmet į kelių fondą, iš kurio yra finansuojamas Lietuvos kelių ir gatvių tiesimas ir remontas, už kiekvieną transporto priemonę naudojamą Ruklos seniūnijoje dislokuotų padalinių reikmėms yra sumokami dideli mokesčiai (pavyzdžiui, už 28 naujai nupirktus didelio pravažumo automobilius „Hummer“  į kelių fondą buvo sumokėta 30 tūkstančių litų, o LDK Algirdo batalionas per praėjusius metus sumokėjo 84 tūkstančius litų), todėl papildomai prisidėti prie kelių ir gatvių remonto finansavimo jie neturi galimybės.

Jonavos rajono savivaldybės taryba Ruklos seniūnijos gatvių ir kelių remontui ir tiesimui skiria tik apie 80 tūkstančių litų per metus. Atkreiptinas dėmesys, nors Ruklos seniūnijos teritorijos didžiąją dalį, kaip jau buvo minėta, užima Lietuvos kariuomenės reikmėms naudojamos teritorijos ir miškai, seniūnijai skiriama kelių ir gatvių remontui skiriamų lėšų suma paskaičiuojama pagal žemės ūkio naudmenų skaičių, kuris Ruklos seniūnijoje yra labai mažas. Ši sistema neįvertina karinės technikos, kuri nuolatos važinėja keliais ir juos amortizuoja ne mažiau nei žemės ūkio technika, poveikio.

Ruklos miestelyje yra aktuali parkavimo aikštelių (stovėjimo vietų) plėtros problematika. Keturis kartus per metus Lietuvos kariuomenės mokomajame pulke vyksta šauktinių priesaikos davimo renginiai. Renginių metu Ruklos miestelį užplūsta nemažiau kaip 1000 automobilių, kuriems nėra numatyta parkavimo vietų. Įvertinant tai, kad Lietuvos kariuomenė į savo teritoriją neįsileidžia civilių asmenų transporto priemonių, minėti automobiliai parkuojami kur papuola – greta krašto kelio Jonava-Kaišiadorys, ant žalios vejos, šaligatvių ir pan., tai daro nepataisomą poveikį Ruklos miestelio infrastruktūrai ir aplinkai, bet ir iš dalies blokuojant eismą krašto kelyje ir Ruklos miestelyje.

VENECIJOS KAIMAS

Kaimas, kuriame 2006 m. buvo išlikę tik dviejų sodybų pastatai, yra visiškai atskirtas nuo likusios seniūnijos dalies ir seniūnijos infrastruktūros. Kelias, jungiantis kaimą su krašto keliu Jonava-Kaišiadorys, per pastaruosius 5 metus visiškai užpelkėjo ir tapo nepravažiuojamas įprastomis transporto priemonėmis. Kaimo gyventojai turi specialius leidimus pervažiuoti per Lietuvos kariuomenės mokomojo pulko teritoriją, tačiau kelias nuo pulko teritorijos vartų iki kaimo žiemos metu tampa sunkiai pravažiuojamas, nes eina nuo gana stačios įkalnės. Taip pat akcentuotina, kad kelio valymo žiemos metu paslauga kaimo gyventojams nėra teikiama. Kaimas ilgą laiką neturėjo ir elektros tiekimo linijos. Šiuo metu kaimo gyventojams elektros energija tiekiama iš Lietuvos kariuomenės mokomojo pulko tinklų.

SALENINKŲ KAIMAS (UPNINKŲ SENIŪNIJA)

Kaimas yra prie Ruklos ir Upninkų seniūnijų ribos, priešingoje Ruklos miesteliui Neries upės pusėje, greta Venecijos kaimo. Saleninkų kaimo vaikai lanko Ruklos vidurinę mokyklą, kurie (šiuo metu jų yra 5) keliasi valtimi per Nerį (žiemos metu – eina per ledą) ir važiuoja dviračiais per Veneciją ir Lietuvos kariuomenės mokomąjį pulką į mokyklą Rukloje. Jeigu važiuoti aplinkui, keliu, į Jonavą reikia važiuoti apie 40 km. Todėl tikslinga svarstyti tilto statybos per Neries upę ties Rukla galimybę. Pastačius tiltą susisiekimas būtų patogesnis tiek Saleninkų kaimo gyventojams, tiek kitų aplinkinių kaimų gyventojams ne tik su švietimo įstaigomis, bet ir su kitomis gyvybiškai svarbiomis įstaigomis – ligonine, ugniagesiais ir pan..

APLEISTOS TERITORIJOS

Ruklos miestelyje yra keletas žemės sklypų, kurie žemės nuosavybės teisėmis priklauso apskričiai, tačiau kažkada ten buvo pastatyti pastatai ir jie buvo nupirkti nugriovimui. Šiuo metu šie pastatai yra nugriauti, arba pačių Ruklos gyventojų išardyti, ir likę tik jų liekanos. Teritorijų planavimo dokumentuose yra nurodoma, kad ant tose vietose vis dar stovi pastatai, todėl žemė negali būti naudojama seniūnijos reikmėms. Šiuo metu šios teritorijos stovi netvarkomos, apleistos ir nenaudojamos nei privatiems, nei viešiesiems interesams.

Seniūnijos teritorijoje yra sovietinės kariuomenės naudotų, tačiau šiuo metu apleistų ir nenaudojamų teritorijų, kuriose yra likusių pastatų liekanų, šios teritorijos apaugę menkaverčiais medžiais ir krūmais bei nekuria nei socialinės ekonominės, nei estetinės vertės Ruklos seniūnijos aplinkai. Tačiau didžioji šių teritorijų dalis (apie 90 proc.) yra priskirta Lietuvos kariuomenės naudojimui, todėl savivaldybės administracija neturi jokio poveikio jų sutvarkymui ir pritaikymui.

TURIZMAS

Ruklos seniūnijos teritorijoje yra daug turizmui patrauklių objektų – Venecijos kaimas, Neries vingiai ir jos kraštovaizdis. Poilsiui bei reabilitacijai skirtas AB „Achema“ reabilitacijos centras „Atgaiva tau“. Nors AB „Achema“ chemijos įmonė yra Ruklos seniūnijoje, tačiau turizmui patraukliose vietose jos beveik nesimato, todėl turizmo patrauklumui neturėtų daryti didelės įtakos. Taip pat yra patogus susisiekimas ir su Karmėlava bei joje esančiu tarptautiniu oro uostu. Tačiau turizmo infrastruktūra Ruklos seniūnijoje nėra išplėtota – nėra kempingų ar poilsiaviečių, dviračių takų ir pan.

Lietuvos kariuomenė skeptiškai žiūri į Ruklos turizmo potencialo didinimą, nes prie karinių objektų turizmas nėra pageidautinas. Tai yra valstybiniai objektai, apie kuriuos civilių judėjimas yra griežtai ribojamas. Turizmo infrastruktūrą plėtoti įmanoma prie Neries upės ir kelio Kaišiadorys–Jonava. Šioje seniūnijos dalyje siūloma įrengti dviračių takus, stovyklavietes ir laužavietes, reklamuoti paneryje esančius kaimus, draustinius. Ruklos miestelyje tikslinga plėtoti apgyvendinimo paslaugas turistams,  įrengiant motelį ir/ar kempingą bei plėtoti dviračių takų infrastruktūrą.

RUKLOS SENIŪNIJA 2020

Rukla – patrauklus gyventi ir dirbti vidurio Lietuvos miestelis, su išplėtota urbanistine ir verslo infrastruktūra, orientuota į darnią plėtrą; jame gyvena išsilavinę, kūrybingi, savo gyvenamąją aplinka besirūpinantys žmonės, aktyviai dalyvaujantys bendruomeninėje veikloje. Per Ruklos seniūniją driekiasi turizmo maršrutai, pritraukiantys Lietuvos ir užsienio turistus, kurie sudaro prielaidas seniūnijos plėtrai ir patrauklumo didinimui.

RUKLOS SENIŪNIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMAS, apimantis Ruklos seniūnijos infrastruktūros ir būsto kompleksinę plėtrą ir investicijų skatinimą.

SAUGIOS IR PAŽANGIOS BENDRUOMENĖS KŪRIMAS, apimantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendruomeninių iniciatyvų skatinimą bei gyventojų saugumo didinimo priemones.

ŽMOGUI DRAUGIŠKOS APLINKOS KŪRIMAS, apimantis socialinės infrastruktūros ir paslaugų bendruomenės nariams plėtrą bei aplinkosaugos infrastruktūros sistemos tobulinimą.

Gyvenamosios ir verslo aplinkos patrauklumas yra lemiamas veiksnys renkantis vietą gyventi ar/ir investuoti. Įgyvendinant šį prioritetą numatoma kompleksiškai plėtoti Ruklos miestelį, ypatingą dėmesį skiriant daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimui, įrengiant šiuolaikiškus privažiavimus ir parkavimo aikšteles, o taip pat gatvių infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą bei seniūnijos vietinių kelių plėtrą ir modernizavimą. Taip pat naujų patrauklių turizmo maršrutų sukūrimą ir jų vystymui reikalingos infrastruktūros įrengimą, maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, išnaudojant esamą potencialą bei sudarant sąlygas naujų investicijų pritraukimui į seniūniją.

PRIORITETO ĮGYVENDINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 TIKSLAS. Pagerinti būsto sąlygas ir daugiabučių gyvenamųjų namų aplinką Ruklos seniūnijoje.

1.1. uždavinys. Atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus Ruklos miestelyje.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

1.2. uždavinys. Sudaryti sąlygas šiuolaikiško būsto plėtrai seniūnijoje

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

1.3. uždavinys. Pagerinti daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamąją aplinką Ruklos miestelyje.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2 TIKSLAS. Pagerinti ir išplėtoti Ruklos seniūnijos transporto infrastruktūrą.

2.1. uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti Ruklos miestelio gatvių infrastruktūrą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2.2. uždavinys. Tobulinti ir plėtoti Ruklos seniūnijos kelių infrastruktūrą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2.3. uždavinys. Plėtoti automobilių parkavimo aikštelių tinklą Rukloje

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3 TIKSLAS. Padidinti seniūnijos verslo ir bendruomeninės aplinkos patrauklumą, ypatingą dėmesį skiriant esamo turizmo potencialo išnaudojimui.

3.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas investicijų pritraukimui Ruklos seniūnijoje

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3.2. uždavinys. Skatinti poilsio ir rekreacijos infrastruktūros plėtrą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3.3. uždavinys. Plėtoti turizmo infrastruktūrą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

Šiuo prioritetu visų pirma siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, seniūnijos, karinių struktūrų, verslo atstovų ir Ruklos pabėgėlių centro bei bendruomenės narių, bendromis pastangomis siekiant didinti Ruklos patrauklumą ir gerinti gyvenamąją bei verslo aplinką, įgyvendinant bendrus projektus bei remiant bendruomeninę veiklą, o taip pat siekiant padidinti seniūnijos gyventojų užimtumo lygį, bei ypatingą dėmesį skiriant gyventojų saugumo didinimui ir įvairių bendruomeninių iniciatyvų skatinimui.

PRIORITETO ĮGYVENDINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 TIKSLAS. Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti bendruomenės narių socialinį saugumą ir gerinti Ruklos įvaizdį bei patrauklumą.

1.1. uždavinys. Plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų ir verslo atstovų bendradarbiavimą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

1.2. uždavinys. Plėtoti paslaugas Ruklos gyventojams ir didinti jų įtraukimą į seniūnijos plėtros procesus

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

1.3. uždavinys. Remti bendruomenines iniciatyvas

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2 TIKSLAS. Didinti gyventojų saugumą.

2.1. uždavinys. Modernizuoti ir plėtoti gyventojų saugumą didinančią infrastruktūrą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2.2. uždavinys. Remti bendruomenines iniciatyvas, skirtas seniūnijos gyventojų saugumui didinti.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

Šis prioritetas yra skirtas remti nestacionarių socialinių ir sveikatos paslaugų ir infrastruktūros plėtrą bei modernizavimą, švietimo ir ugdymo įstaigų plėtrą ir modernizavimą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir jaunimo (ypač iš rizikos grupių šeimų) laisvalaikio užimtumui bei skirtingų etninių (tautinių) grupių integracijai, išnaudojant multikultūrinį Ruklos potencialą. Taip pat numatoma ypatingą dėmesį skirti aplinkos apsaugos problemų sprendimui ir aplinkosauginės infrastruktūros tobulinimui ir plėtrai.

PRIORITETO ĮGYVENDINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 TIKSLAS. Plėtoti socialinę infrastruktūrą.

1.1. uždavinys. Plėtoti socialines paslaugas Ruklos seniūnijos gyventojams

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

1.2. Plėtoti sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas bei infrastruktūrą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2 TIKSLAS. Sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo didinimui.

2.1. uždavinys. Sukurti ir plėtoti vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo infrastruktūrą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

2.2. uždavinys. Remti vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumą skatinančias iniciatyvas

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3 TIKSLAS. Skatinti aplinkos apsaugos infrastruktūros plėtrą.

3.1. uždavinys. Plėtoti vandentvarkos infrastruktūrą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3.2. Modernizuoti ir plėtoti atliekų surinkimo infrastruktūrą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

3.3. uždavinys. Sutvarkyti apleistas teritorijas ir mažinti aplinkos taršą

Uždavinio įgyvendinimo priemonės

Plėtros strateginio plano įgyvendinimo sistema yra labai svarbus ir dažnai nepakankamai vertinamas plėtros strateginio planavimo proceso elementas, turintis įtakos plano įgyvendinimo proceso dinamikai, kuri po tam tikro laikotarpio stiprėja ar silpnėja. Plėtros strateginio plano įgyvendinimo valdymo sistemos nebuvimas gali nulemti dokumento greitą tapimą „popieriniu“. Be to, ekonominė, ekologinė bei socialinė aplinka nuolat kinta, todėl plėtros strateginio plano įgyvendinimo eigoje vieni jo aspektai gali prarasti svarbą, kiti – įgyti didelę reikšmę, gali išryškėti trūkumai bei atsirasti naujos problemos. Todėl didelė reikšmė tenka plėtros strateginio plano įgyvendinimo stebėsenai ir jo atnaujinimui.

Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginio plano įgyvendinimo valdymo sistema apima:

• plėtros strateginio plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo bei pokyčių stebėseną;

• plėtros strateginio plano atnaujinimą.

Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginio plano įgyvendinimo procesą ir jo stebėseną vykdys Jonavos rajono savivaldybės administracijos Ruklos seniūnija, karu su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriumi, kartą per metus Jonavos rajono savivaldybės tarybai teikdama ataskaitą apie plėtros strateginio plano įgyvendinimą ir pasiūlymus plano atnaujinimui. 

Plėtros strateginio plano įgyvendinimo stebėsena apima informacijos rinkimą, apdorojimą ir įvertinimą. Plėtros strateginio plano įgyvendinimas turi būti nuolat stebimas pasitelkiant indikatorius, įgalinančius nustatyti pokyčius ir palyginti esamą minėtų būklę su užsibrėžtais tikslais. Tuo tikslu visiems Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginio plano uždaviniams yra nustatyti indikatoriai (2 priedas).

1 priedas. Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita.

2 priedas. Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos rodiklių (indikatorių) sąrašas.

JONAVOS R. SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS RUKLOS SENIŪNIJA

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS RUKLOS SENIŪNIJOS PLĖTROS IKI 2015 METŲ STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ (INDIKATORIŲ) SĄRAŠAS

Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijos plėtros iki 2015 metų strateginio plano 2 priedas

Kauno regiono plėtros agentūra

2006 m.

STEBĖSENOS RODIKLIAI (INDIKATORIAI)